varguliuoti

varguliúoti, -iúoja, -iãvo. var̃guliuoti, -iuoja, -iavo.

1. po truputį vargti, sunkiai, vargingai gyventi, gyvalioti: Varguliúojam šiaip taip, i gan. Aš teip va ir varguliúoju. A proto trūko, a gyvęt nemokėjo, ka giktarų giktarai ir turėjo varguliúot. Išejo vyras, i var̃guliuo [ja] viena boba. Tas žmogelis su maža sveikata varguliavo, menkai ką uždirbdamas be žemės kąsnio. Kaip begyveni, kaimynel, kaip bevar̃guliuoji? Tie ąžūlai (vyrai) veizėk ir bekratą kojas, o mas kiokštai (menkos moterys) bevar̃guliuojam. Var̃guliuo [ja] taip kaip žydas pri vokyčio.

2. turėti rūpesčių, nepatogumų: Vakare vėlek patvoriais ir po purvynus voliojas; ligi vėlumo varguliavo, kol namus pasiekė.

3. vargingai augti, skursti. Palma varguliúoja, nėr laiko pažiūrėt.
pavarguliúoti. kurį laiką vargti: Reikia pavarguliúot, gal Dievulis tep myli.
pravarguliúoti. vargingai pragyventi, pravargti: Ka tik ramiai, ka be karo, vis mas kaip pravar̃guliuosma.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'varguliuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x