Vardinimas – tai kalbos dalis, nurodanti asmens, daikto, vietos ar sąvokos pavadinimą (vardą). Tai bendras terminas, apimantis daiktavardžius, įvardžius, būdvardžius ir skaitvardžius, kai jie atlieka daiktavardžio funkciją.
Pagrindinės reikšmės:
1. Tikrasis vardas – asmens, vietovės, įstaigos pavadinimas (pvz., Jonas, Vilnius).
2. Bendrasis pavadinimas – bendrinis daiktavardis (pvz., knyga, miestas).
3. Įvardžiuotinis vardinimas – įvardis, pavadintantis daiktą ar asmenį (pvz., jis, tai).
4. Būdvardžiuotinis vardinimas – būdvardis, vartojamas kaip daiktavardis (pvz., sergantis, mokytojas).
Pavyzdžiai:
- Laura skaito knygą. (Laura – tikrasis vardas, knygą – bendrasis pavadinimas)
- Kas tai padarė? (Kas – įvardžiuotinis vardinimas)
- Bjaurus gąsdina. (Bjaurus – būdvardžiuotinis vardinimas)
Trumpai: Vardinimas – bet koks žodis ar frazė, nurodantys pavadinimą ir atliekantys daiktavardžio vaidmenį sakinyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.