varangliotis
„Varangliotis“ – tai istorinis terminas, reiškiantis krikščionių vergą Osmanų imperijoje, dažniausiai paimtą karo belaisvio arba per devširmę (žmogaus „dešimtinė“ iš užkariautų Balkanų kraštų). Šie vergai buvo verčiami tarnauti osmanų administracijoje, kariuomenėje (pvz., janyčarai) ar asmeninėje sultono sargoje.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas: Po mūšio (pvz., mūšio prie Kosovo 1389 m.) paimti belaisviai galėjo būti paversti varangliotais.
2. Literatūroje: Terminas sutinkamas Bizantijos ir Osmanų istorijos šaltiniuose, apibūdinant žmones, priverstinai atskirtus nuo šeimų ir asimiliuotus į osmanų sistemą.
3. Termino kilmė: Kildinamas iš graikų kalbos („varangi“ – variagas + „liotis“ – vergas), atspindintis pradinę variagų (vikingų) sargybos tradiciją Bizantijoje, vėliau perimtą osmanų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.