Vankrikštas – tai krikšto pakartojimas, atliekamas asmeniui, kuris jau buvo krikštytas, bet dėl tam tikrų priežasčių (pvz., abejonių dėl pirmojo krikšto galiojimo ar perėjimo į kitą konfesiją) nori pakartoti šią sakramentą. Daugelyje bažnyčių (ypač katalikų ir stačiatikių) krikštas laikomas nepasikartojančiu, todėl terminas dažnai vartojamas kritiškai arba apibūdinant praktikas, kuriomos oficiali bažnyčia nepritaria.
Pavyzdžiai:
1. Asmuo, krikštytas kūdikystėje, suaugęs prisijungia prie evangelikų bendruomenės, kurioje reikalaujamas sąmoningas krikštas, todėl pakartoja krikšto ritualą – tai gali būti vadinama vankrikštu.
2. Kai kurios religinės grupės praktikuoja vankrikštą, jei pirmasis krikštas buvo atliktas ne pagal jų išpažįstamus principus (pvz., neviso panardinimo būdu).
Trumpai: Vankrikštas – pakartotinis krikštas, dažniausiai kontroversiška praktika, nes prieštarauja tradicinei krikščionybės doktrinai apie vienkartinį krikšto galiojimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.