valyvas

Valyvas – tai žemės valdytojas arba valdovas viduramžių Lietuvoje (dažniausiai XIII–XVI a.), valdęs tam tikrą teritoriją (valyviją) kaip didžiojo kunigaikščio atstovas. Tai buvo tarpinė tarp bajoro ir kunigaikščio pareigybė, artima senesnei kunigaikščio arba tiūno reikšmei.

Pagrindinės reikšmės:
1. Kunigaikščio vietininkas – valdė apygardą, rinko mokesčius, vykdė teismą.
2. Žemės valdytojas – dažnai gaudavo valdyti žemę už karinę tarnybą.
3. Administracinis pareigūnas – atsakingas už tvarką ir kunigaikščio interesus regione.

Pavyzdžiai:
- Istorinis: Trakų valyvas – valdė Trakų apylinkes, dažnai buvo artimas Vytautui.
- Dokumentuose: „Kęsgailos, Vilniaus valyvo, žemės“ (XVI a.).
- Literatūroje: V. Krėvės novelėje „Skirgaila“ minimas valyvas kaip vietos valdovas.

Terminas nyko XVI a., pakeistas seniūno arba pavieto pareigūno.

Įrašas
Paaiškinimas	Valyvas – tai žemės valdytojas arba valdovas viduramžių Lietuvoje (dažniausiai XIII–XVI a.), valdęs tam tikrą teritoriją (valyviją) kaip didžiojo kunigaikščio atstovas. Tai buvo tarpinė tarp bajoro ir kunigaikščio pareigybė, artima senesnei kunigaikščio arba tiūno reikšmei. Pagrindinės reikšmės: 1. Kunigaikščio vietininkas – valdė apygardą, rinko mokesčius, vykdė teismą. 2. Žemės valdytojas – dažnai gaudavo valdyti žemę už karinę tarnybą. 3. Administracinis pareigūnas – atsakingas už tvarką ir kunigaikščio interesus regione. Pavyzdžiai: - Istorinis: Trakų valyvas – valdė Trakų apylinkes, dažnai buvo artimas Vytautui. - Dokumentuose: „Kęsgailos, Vilniaus valyvo, žemės“ (XVI a.). - Literatūroje: V. Krėvės novelėje „Skirgaila“ minimas valyvas kaip vietos valdovas. Terminas nyko XVI a., pakeistas seniūno arba pavieto pareigūno.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.