Valnystė – tai istorinė teisinė būklė, kai asmuo (valdovas, bajoras, dvasininkas ar kitas privilegijuotas asmuo) turėjo nuosavybės teisę į kitus žmones (valstiečius, vergus), įskaitant teisę valdyti jų darbą, perkelti ar net parduoti kartu su žeme.
Pagrindiniai bruožai:
- Asmeninė priklausomybė nuo valdovo.
- Privalomas darbas valdovo žemėje ar mokesčiai.
- Ribotos teisės keisti gyvenamąją vietą ar statusą.
Pavyzdžiai:
1. Feodalinė Europa – valstiečiai (vilėnai, serfai) privalėjo dirbti dvarų žemėse, mokėti duoklę savo valdovui.
2. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – iki XV–XVI a. valstiečiai buvo pririšti prie žemės, jų pareiga – baudžiava (darbas dvare).
3. Rusijos carizmas – iki 1861 m. panaikinimo egzistavo krepostnoyė (valstiečių surišimas su žeme ir dvarininku).
Valnystė panaikinta šaliese po šalies per reformas ar revoliucijas (pvz., Lietuvoje – 1861 m. baudžiavos panaikinimas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.