.
válnas, -à. válnas, -a. val̃nas, -à.
1. nevaržomas, laisvas, nepriklausomas; neuždarytas, galintis laisvai judėti, turintis laisvę. Valnu būti, tikti. Žmogus yr nesveikas – ir jam lengva pasdarė, ką anas yra válnas. Jie ikšiolei buvę prakeikti, dabar valnì! Idant žmogus válnas būtų ant tarnavimo Dievo. Pabūva kokią dieną valnas [velnelis] ir nusikalsta Velzebubui. A kokia tai gegužėlė, bo esmu valnà paukštelė. Abrahamas du sūnu turėjo: vieną iš tarnaitės, o antrą iš valnos. Aš poną savo myliu ir mano moterį bei vaikus, aš nenoriu valnu būti. Plakimas nebuvo korojimas valnųjų ir pagerbtųjų žmonių, bet neválnųjų, vagių, latrų ir piktadėjų. Tarė jop Jėzus: – Sūnūs tada yra valni. Valnasis. Jau leds atsivėrė, jau upė valna. Nes ir vėjas, norint tu jo neregi, o vienok válnas yr, jog pučia. Válnas kaip paukštis.
válna.
valnaĩ. válnai: Paleido jį. válnai ir skolą aną atleido jam. nuo. nebevaržomas, laisvas, nepriklausomas, atleistas nuo ko: Jis visą pusmetį nuo mokslo val̃nas. Ir tu būsi valna aname sviete nuo šitos prakeikties. Iš po sniego žolelių pasipešęs, pasismulkinęs, nuo gėlimo valns tapė. Tada būsi linksmas ir nuog mūkų valnas. Nesa kada buvote tarnais grieko, tada valni buvote nuog teisybės. Tada būsi nug prisiegos tavo išvalnintas (valnas). Ir nuog papeikimo būtų valna. Nori vėl teipajau būt válnais nuog evangelijos ir prisakymų Dievo. Bet ir nuog čysčiaus valnì galėtumbim būt. turintis tam tikrų teisių, laisvių, suverenus: Valnas miestas. Bet Jeruzalem, kuri aukštai yra, valna est, ta yra motina visų mūsų.
2. savo noru, laisvai, savarankiškai daromas (padarytas), atliekamas (atliktas), pasirenkamas, leidžiamas ir pan, neverčiamas, nevaržomas; savanoriškas: Grabnyčios yra valnà šventė (leidžiama, galima dirbti) . Anys, valnos valios būdami, šitokiame sutvėrime pono Dievo būtų išsilaikę. Ing valnàs dienas atgal negrįši. Pas motinėlę – valna valelė, pas anytėlę – ak Dievulėliau! Jie drin tiesos ir drin válno sakymo … parsakiojimus kenčia. O žmones paspalitos tikis, jog tame válname evangelikų rašte, idant nė viena byla dešimtynų ir donių nemokėtų.
valnaĩ. válnai; Iš savo valios, valnai. Teip labai valnai gyvędamas labai išsipaikino, pražudė žmogišką dorą. Ir per tris dienas valnai leistų išeiti ir įeiti, Dievui melstisi. Tie, kurie válnai ir drąsiai bylo. Valnai mūkas kentė mirdams, mus griešnas žmones atpirkdamas. Ir ant sūdo yra daiktas perleistas kaltam válnai apie save bylot. Būdamas labai rūpestingas, valnai nuėjo jūsump.
3. laisvas, be darbo, dykas: Šiandien aš válnas.
4. neužimtas kuo, laisvas. Suteik žodžiui tavam valną vietą ir vyki laimingą ant kožnos vietos.
5. neužimtas, laisvas, atspėjamas. Kol rugius pjaus, pas mus val̃nas laikas. Nė vienos dienos nėra valnõs, kad galėtai pailsėt. Notguldinėjo nuog dienos ik dienai, nelaukė … kito karto válnesnio, idant su mažesne gėda pakūtavot galėtų.
6. platus, laisvas, dukslus: Drabužius mun pasiuvo labai valnùs. nesuspaustas, neaptemptas, nevaržomas, laisvas. Susiveržk, kad nebūtum išpypęs, t. y. val̃nas, nesusiveržęs. Kad apsiaunys [apavą kokį],
koja tura būti valnà. neįtemptas, atsileidęs, palaidas: Menkai tepriveržei, kad virvė valnà.
valnaĩ. Iširas siūlas, kurs valnai suverptas. Ataudams reik verpti valnaĩ. Stipriai stova, valnai korula, baltas galelis, aplinkuo gauruotas.
valna koja. laisvė, nevaržymas; laisvai, nevaržomai (kur eiti): Valna koja (Valną koją) gal eiti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.