„Valnabatis“ yra senasis lietuviškas terminas, reiškiantis valtį (mažą plokščiadugnę valtį, dažniausiai vienkamę), kurią valdo vienas irkluotojas su dviem irklais (po vieną iš kiekvienos pusės).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
„Valnabatį naudojo upėse ir ežeruose žvejybai ar pervežimui.“
2. Literatūroje:
„Senovės raštuose minimas valnabatis kaip greitas ir manevringas laivelis.“
3. Konstrukcija:
„Valnabatis buvo gaminamas iš išskobto medžio kamieno (duobelės) arba lentų.“
Trumpai: Tai tradicinė vienvietė valtis, valdoma dviejų irklų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.