Vienvietė – tai kalbos dalis, žodis ar posakis, kuris reiškia vieną daiktą, veiksmą, savybę ar kitą reiškinį.
Pagrindinės reikšmės:
1. Gramatikoje: žodis, turintis tik vieną formą (pvz., neveikiamosios rūšies dalyvis).
2. Bendrąja prasme: unikalus, nepakartojamas dalykas ar reiškinys.
Pavyzdžiai:
1. Vienvietės dalyviai: „Nešta“, „Mylėta“ (neturi linksnių ar giminių).
2. Unikalūs reiškiniai: „Šis įvykis yra vienvietis – niekada nepasikartos.“
3. Kalbos posakiai: „Tik vienvietė galimybė“ (vienintelė).
Trumpai: vienvietė – vienintelė forma ar reiškinys, neturintis atitikmenų ar variantų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.