valkiotis

Valkiotis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuovargį, išsekimą, alkanumą (ypač senovės tekstuose). Dažniausiai vartotas poetiniame arba senamadiškame kontekste.

Pavyzdžiai:
1. Tiesiogine prasme:
„Ilgas kelias jį ištiko toks valkiotis, kad vos kojos vilkėjo.“
(Reiškia fizinį išsekimo jausmą.)

2. Perkeltine prasme / poetiškai:
„Sielos valkiotį ramina tylos vakaras.“
(Nusimanymas, emocinis išsekimas.)

3. Istoriniuose tekstuose:
„Valkiotis ir badas kaimą nuniokojo.“
(Alkanumas, sunkus laikotarpis.)

Trumpai:
„Valkiotis“ – senesnis, rašytinis žodis, artimas „išsekimui“ ar „alkanumui“. Šiuolaikinėje kalboje retas, dažniau randamas literatūroje ar poetiniuose posakiuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Valkiotis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuovargį, išsekimą, alkanumą (ypač senovės tekstuose). Dažniausiai vartotas poetiniame arba senamadiškame kontekste. Pavyzdžiai: 1. Tiesiogine prasme: „Ilgas kelias jį ištiko toks valkiotis, kad vos kojos vilkėjo.“ (Reiškia fizinį išsekimo jausmą.) 2. Perkeltine prasme / poetiškai: „Sielos valkiotį ramina tylos vakaras.“ (Nusimanymas, emocinis išsekimas.) 3. Istoriniuose tekstuose: „Valkiotis ir badas kaimą nuniokojo.“ (Alkanumas, sunkus laikotarpis.) Trumpai: „Valkiotis“ – senesnis, rašytinis žodis, artimas „išsekimui“ ar „alkanumui“. Šiuolaikinėje kalboje retas, dažniau randamas literatūroje ar poetiniuose posakiuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.