"Valakiotis" – tai istorinis terminas Lietuvoje, reiškiantis valstietį, turėjusį valaką žemės (apie 21,36 ha). Toks ūkininkas buvo laisvas, mokėjęs mokesčius ir atlikęs prievoles baudžiavos laikotarpiu, bet nepriklausęs dvarui tiesiogiai (skirtingai nuo baudžiauninkų).
Pavyzdžiai:
1. XVI–XVIII a. dokumentuose minimi valakiotiai, turėję teisę perduoti žemę paveldėjimui.
2. 1557 m. Agrikultūros reforma (valakų reforma) įteisino valakiotių statusą – kiekvienas gavo vieną valaką žemės.
3. Baudžiavos panaikinimo metu (XIX a.) valakiotiai galėjo išpirkti žemę arba gauti ją nemokamai.
Trumpai: Valakiotis – laisvas valstietis su nuosava žeme (valaku), svarbus Lietuvos agrarinėje istorijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.