.
valãkinis, -ė. kas turi valaką žemės, valakininkas: Gaspadoriai valãkiniai turėjo po aštuonias saptynias karves. Petrikėnas gi valãkinis ūkinykas buvo. Bagoti ūkinykai buvo, valãkiniai. Valãkinis žmogus – laikė penkias karves. Valãkinis bernas. Valakinis valstietis turėjo atlikti visą prievolių normą, turėjęs pusę valako – pusę normos. Šitie valãkiniai samdydavo berną, mergą. Seniau tik valãkiniai turėjo plūgus, kiti ardavo arklais. Valãkinis net duonos stigdavo. Valãkiniai turėjo penkias karves, tai tiktai pienuotas dugnys milžtuvėlės (mažai pieno) . Apstaisyt negi teip turėjom kaip valãkinės. Tas šniūras valãkinio an tris dalis padalytas – trys broliai buvo, trim padalijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.