Valakas – tai istorinis terminas, reiškęs:
1. Nenaudojama žemė – miškas, pieva, ganykla, priklausiusi valstybei ar didikams, bet neapdirbama.
2. Bendro naudojimo žemė – vietinė bendruomenė galėjo laikinai naudoti (pvz., ganyti gyvulius, rinkti medieną).
Pavyzdžiai:
- XVI a. dokumentuose minimi valakai tarp kaimų, kuriuose gyventojai kirtė mišką ar ganė galvijus.
- Sakinyje: „Kaimynai ginčijosi dėl valako, nes abu norėjo ten avis ganyti“.
Trumpai: Valakas – neapgyvendinta ar bendro naudojimo žemė ikikolektyvizacijos Lietuvoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.