"Valakai" – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgas, siauras ir dažniausiai netvarkingai pakibę ar nukarę audinio, plaukoų, siūlų ir pan. juosteles.
Pavyzdžiai:
1. Tikroje aplinkoje:
"Senos užuolaidos nuo laiko ėdėjo ir kabojo valakais."
2. Perkeltine prasme (apie plaukus):
"Po miego jos plaukai kabėjo supainiOTI valakais."
3. Apibūdinant netvarką:
"Sieną dengė nuo lubų nukarę valakai senų voratinklių."
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.