vaišnorus

Vaišnurus (vardininkas: vaišnius) – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis svečius, kviečiuosius (ypač į pobūvį, šventę).

Pavyzdžiai:
1. Sutiko vaišnius su duona ir druska. (Svečius)
2. Visi vaišnuriai linksmai šoko. (Kviečiuosiai)
3. Vakarienę paruošė daugelio vaišnurių. (Svečių)

Trumpai: Tai svečiai, dažniausiai šventinėje ar vaišingojje aplinkoje. Dabar vartojamas retai, daugiau literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vaisnorus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vaišnurus (vardininkas: vaišnius) – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis svečius, kviečiuosius (ypač į pobūvį, šventę). Pavyzdžiai: 1. Sutiko vaišnius su duona ir druska. (Svečius) 2. Visi vaišnuriai linksmai šoko. (Kviečiuosiai) 3. Vakarienę paruošė daugelio vaišnurių. (Svečių) Trumpai: Tai svečiai, dažniausiai šventinėje ar vaišingojje aplinkoje. Dabar vartojamas retai, daugiau literatūroje ar tarmėse.