vailiojimas

Vailiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpnumą, jėgų netekimą, alkanumą (ypač po ligos ar išsekimo). Dažniausiai vartojamas kalbant apie fizinę ar psichinę išsekimą.

Pavyzdžiai:
1. Po sunkios ligos jautėsi vailiojimas.
2. Ilgas badas sukėlė vailiojimą ir galvos svaigimą.
3. Nuovargis ir vailiojimas neleido jam tęsti kelionės.

Sinonimai: silpnumas, jėgų netekimas, išsekimas, nualpimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Vailiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpnumą, jėgų netekimą, alkanumą (ypač po ligos ar išsekimo). Dažniausiai vartojamas kalbant apie fizinę ar psichinę išsekimą. Pavyzdžiai: 1. Po sunkios ligos jautėsi vailiojimas. 2. Ilgas badas sukėlė vailiojimą ir galvos svaigimą. 3. Nuovargis ir vailiojimas neleido jam tęsti kelionės. Sinonimai: silpnumas, jėgų netekimas, išsekimas, nualpimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.