Vaikžagys – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas terminas, reiškiantis vaikų žaidimą ar žaidimą su vaikais. Dažnai nusakomas kaip linksmas, švelnus, vaikiškas žaidimas ar net šiek tiek chaotiškas, judrus užsiėmimas.
Pavyzdžiai:
1. Kieme vyko tikras vaikžagys – vaikai bėgiojo, juokėsi ir žaidė slėpynių.
2. Senelė įsileido anūkus į svetainę, ir prasidėjo linksmas vaikžagys.
3. Sustok su tuo vaikžagiu ir ateik pietums! (čia – šiek tiek pajuokiama, ragavimas nustoti žaisti).
Trumpai tariant: vaikžagys = vaikiškas žaidimas, vaikų ūkavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.