vaikėjimas

Vaikėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, varginantį ėjimą (dažnai be aiškaus tikslo), nerimą, blaškymąsi ar net klaidžiojimą mintyse.

Pagrindinės reikšmės:
1. Fizinis ilgas ėjimas, kelionė pėsčiomis (dažnai su neigiama konotacija).
2. Nerimas, blaškymasis, mintinis klaidžiojimas.

Pavyzdžiai:
1. Po visą dieną vaikėjimo miške buvau visiškai išsekęs.
2. Ką tu čia vaikaisi po koridorių?
3. Jo mintys vaikėjo nuo vienos idėjos prie kitos.

Trumpai: Vaikėjimas – varginantis ėjimas arba mintinis blaškymasis.

Įrašas
Paaiškinimas	Vaikėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, varginantį ėjimą (dažnai be aiškaus tikslo), nerimą, blaškymąsi ar net klaidžiojimą mintyse. Pagrindinės reikšmės: 1. Fizinis ilgas ėjimas, kelionė pėsčiomis (dažnai su neigiama konotacija). 2. Nerimas, blaškymasis, mintinis klaidžiojimas. Pavyzdžiai: 1. Po visą dieną vaikėjimo miške buvau visiškai išsekęs. 2. Ką tu čia vaikaisi po koridorių? 3. Jo mintys vaikėjo nuo vienos idėjos prie kitos. Trumpai: Vaikėjimas – varginantis ėjimas arba mintinis blaškymasis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.