„Vaiduoklis“ – tai mirusio žmogaus dvasia arba vaizdinys, kuris, pasak prietarų, pasirodo gyviesiems. Dažnai siejamas su negalėjimu ilsėtis dėl neišspręstų reikalų ar tragiškos mirties.
Pagrindiniai bruožai:
- Nematerialus, dažnai transljucentinis arba švytintis.
- Gali būti susijęs su konkrečia vieta (pvz., pilis, kapinės).
- Dažnai atkartoja tam tikrus veiksmus ar rodo emocinę įtampą.
Pavyzdžiai vartojime:
1. Pasakojimuose:
- „Senosios dvaro sodybos vaiduoklis nerimauja kas naktį.“
2. Perkeltine prasme:
- „Praėjusios meilės vaiduokliai vis dar kankina jo mintis.“ (t.y., prisiminimai, nostalgija).
3. Lietuvių mitologijoje:
- Laikomi sielomis, kurioms trukdo požeminiai įsipareigojimai ar netikėta mirtis.
Trumpai: Vaiduoklis – mitologinė ar simbolinė dvasia, reprezentuojanti mirusiųjų nebuvimo ramybėje būseną, naudojama ir perkeltine prasme apie įkyrius prisiminimus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.