Vaidilaitė – tai jauna, dažniausiai neįšventinta, šventyklos tarnaitė senovės baltų (lietuvių) religijoje, padedanti vaidilui (žyniui). Simbolizavo tyrumą, buvo susijusi su ugnies, žemės derlingumo ir apeigų kultu.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Vaidilaitės rūpinosi šventa ugnimi, ruošė ritualines juostas (įvijas) arba dalyvavo saulėgrįžos apeigose.
2. Literatūroje: Vytauto Mačernio poezijoje vaidilaitė – Lietuvos dvasinio atgimimo simbolis.
3. Dabartyje: Terminas kartais vartojamas folkloro ansamblių pavadinimuose ar šventėse, atkurdamas senovės tradicijų atmosferą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.