tarnaitė

Tarnaitė – tai istorinis terminas, reiškiantis vergę ar tarnaitę (dažniausiai kalbant apie senovės Lietuvos visuomenę).

Pagrindinė reikšmė:
Moteris vergė, kuri atlikdavo namų ūkio darbus, rūpindavosi šeimininko namais ar buvo naudojama kitiems darbams. Žodis kilęs iš veiksmažodžio „tarnauti“.

Pavyzdžiai vartojime:
1. Istoriniuose šaltiniuose:
„Ponas išpirko tarnaitę iš nelaisvės.“
2. Literatūroje (pvz., romane „Altorių šešėly“):
„Tarnaitė tyliai klausėsi savo šeimininkės.“
3. Dabar – retai vartojamas, dažniau istoriniame kontekste ar perkeltine prasme (pavyzdžiui, poetiškai apie pasaulį „tarnaujantį“ žmogui).

Trumpai:
Tai istorinis žodis, nusakantis moterį vergę ar tarnaitę, panašią į vergę statusu.

• Sapnininkas: Tarnaitė

Įrašas
Paaiškinimas	Tarnaitė – tai istorinis terminas, reiškiantis vergę ar tarnaitę (dažniausiai kalbant apie senovės Lietuvos visuomenę). Pagrindinė reikšmė: Moteris vergė, kuri atlikdavo namų ūkio darbus, rūpindavosi šeimininko namais ar buvo naudojama kitiems darbams. Žodis kilęs iš veiksmažodžio „tarnauti“. Pavyzdžiai vartojime: 1. Istoriniuose šaltiniuose: „Ponas išpirko tarnaitę iš nelaisvės.“ 2. Literatūroje (pvz., romane „Altorių šešėly“): „Tarnaitė tyliai klausėsi savo šeimininkės.“ 3. Dabar – retai vartojamas, dažniau istoriniame kontekste ar perkeltine prasme (pavyzdžiui, poetiškai apie pasaulį „tarnaujantį“ žmogui). Trumpai: Tai istorinis žodis, nusakantis moterį vergę ar tarnaitę, panašią į vergę statusu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.