Vagotis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis klajojantį arba keliaujantį žmogų be pastovios gyvenamosios vietos ar tikslų. Jis dažnai vartojamas apibūdinti asmenį, kuris nuolat keičia vietą, neturi aiškios paskirties ar gyvena be nuolatinio būsto.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fizinis klajojimas – asmuo, kuris nuolat keliauja ar klaidžioja.
2. Gyvenimo būdas – neturintis pastovaus gyvenamojo vietos ar darbų.
3. Perkeltinė prasmė – apibūdinti neturintį aiškaus tikslo, nestabilią veiklą.
Pavyzdžiai:
1. Po metų kelionių jis tapo tikru vagotiu – niekur neužsibūdavo ilgiau nei mėnesį.
2. Vagotis buvo matomas miesto gatvėse, ieškodamas laikinos nakvynės.
3. Jo gyvenimas buvo kaip vagotio – šiandien čia, rytoj ten, be jokių planų.
Sinonimai: klajūnas, valkata, benamis, kylenis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.