vagorius

„Vagorius“ – tai neoficialus, humoristiškas ar poetiškas pavadinimas kovo mėnesiui lietuvių kalboje. Kilęs iš žodžio „vagoti“ (klajoti, bastytis), asocijuojasi su pavasario atėjimu, gamtos pabudimu ir netikrumu.

Pavyzdžiai vartojimo:
1. „Jau Vagoriuje sniegas tirpsta, ir paukščiai grižta.“
2. „Vagorius – mėnuo, kai oras dar kaprizingas.“
3. Poetiškai: „Vagoriaus vėjas glosto žemę.“

Pastaba: Terminas retai vartojamas oficialiai, dažniau literatūroje ar tautosakoje. Standartinis pavadinimas – kovas.

Įrašas
Paaiškinimas	„Vagorius“ – tai neoficialus, humoristiškas ar poetiškas pavadinimas kovo mėnesiui lietuvių kalboje. Kilęs iš žodžio „vagoti“ (klajoti, bastytis), asocijuojasi su pavasario atėjimu, gamtos pabudimu ir netikrumu. Pavyzdžiai vartojimo: 1. „Jau Vagoriuje sniegas tirpsta, ir paukščiai grižta.“ 2. „Vagorius – mėnuo, kai oras dar kaprizingas.“ 3. Poetiškai: „Vagoriaus vėjas glosto žemę.“ Pastaba: Terminas retai vartojamas oficialiai, dažniau literatūroje ar tautosakoje. Standartinis pavadinimas – kovas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.