Ūžuoklis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą ar moralizavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (panašus į „pamokslą“, „burbėjimą“).
Pavyzdžiai:
1. Senelis vėl pradėjo ūžuoklį apie savo jaunystę.
2. Vadovas visus nuvylė savo ūžuokliu apie discipliną.
3. Paklausyk jo, bet tik nesigilink į tą ūžuoklį.
Trumpai: ūžuoklis – nuobodus, ilgas pamokslas/moralizavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.