Ūžinimas – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuojautą, išankstinį įspėjimą arba vidinį įsitikinimą apie kažką, ko negalima žinoti tiksliai. Jis artimas sąvokoms „įspėjimas“, „nuovoka“ ar „prietaras“.
Pavyzdžiai:
1. Jis turėjo blogą ūžinimą – jautė, kad nutiks kažkas negero.
2. Pas mane toks ūžinimas, kad susitiksime – vidinis tikėjimas, kad tai įvyks.
3. Senovėje žmonės klausydavosi ūžinimų – pasikliaudavo vidine nuojauta.
Trumpai: Ūžinimas – tai vidinis įspėjimas/jausmas apie ateitį, neturintis racionalaus pagrindo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.