Ūžčiauti reiškia tirštai, neaiškiai šnekėti arba šnekėti nesuprantamai, burbtelti. Dažnai vartojama apie žmogų, kuris kalba greitai, nerūpestingai ar apsvaigęs.
Pavyzdžiai:
1. Jis įsitaisė kampe ir visą vakarą ūžčiavo sau po nosimi.
2. Girtas svečias ūžčiavo kažką neaiškaus ir užsnūdo.
3. Kodėl tu vis ūžčiauji, o ne kalbi aiškiai?
Sinonimai: murmutėti, burbti, šnibždėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.