Ūžavabalis – tai lietuvių liaudies mitologijoje piktas dvasinis padaras, dažniausiai vaizduojamas kaip pūstuvas (vėjo dvasia). Jis gali sukelti audras, viesulus, o kartais – sergamus vėjus (pašalinimą).
Pagrindinės savybės:
- Gyvena miškuose, pelkėse, vandenyse.
- Gali įgauti įvairias formas (paukštis, žvėris, ūkanos).
- Piktas, gali apvėsti žmogų ar gyvulį.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. „Užėjo audra – matyt, ūžavabalis išlindo.“
2. „Seniai sakydavo, kad pelkėse ūžavabaliai ūžia.“
3. „Kaip išvarytas ūžavabalis, ta vėtra pralėkė.“
Trumpai tariant: ūžavabalis – liaudies tikėjimų piktas vėjo / audros dvasia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.