ūriojimas

Ūriojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis ilgalaikį, nuobodų, monotonišką verksmą ar raudojimą (dažniausiai apie vaikus), taip pat nuolatinį skundimąsi, dejavimą.

Pavyzdžiai:
1. Kūdikio ūriojimas pernakt išvargino tėvus.
2. Baik tas nuolatinius ūriojimus – niekas tavęs nesupranta!
3. Senelio ūriojimas dėl oro ir skausmų tapo kasdienybė.

Sinonimai: dejavimas, verkšlenimas, skundimas, niurzgėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uriojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Ūriojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis ilgalaikį, nuobodų, monotonišką verksmą ar raudojimą (dažniausiai apie vaikus), taip pat nuolatinį skundimąsi, dejavimą. Pavyzdžiai: 1. Kūdikio ūriojimas pernakt išvargino tėvus. 2. Baik tas nuolatinius ūriojimus – niekas tavęs nesupranta! 3. Senelio ūriojimas dėl oro ir skausmų tapo kasdienybė. Sinonimai: dejavimas, verkšlenimas, skundimas, niurzgėjimas.