"Ūpu" – tai šnekamojoje kalboje vartojama formuotė, kilusi iš žodžio ūpas (reikšmė: kvailys, bukis, avinas). Nuoširdžiai ar šmaikščiai apibūdina kvailą, neprotingą žmogų.
Pavyzdžiai:
1. Neklausyk jo, jis visiškai ūpu.
2. Kaip galima būti tokiu ūpu ir vėl pamiršti raktus?
3. Nevaikščiok lietuje be skėčio, nesibūk ūpu!
Pastaba: Vartojamas neformaliame kontekste, dažnai su ironija ar švelniu priekaištu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.