užvedinėti

vedinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. vesti:

1. Vaiką vedinė́ja po kiemą. | Velniai mane vedinė́jo.

2. Antinas antelę vedinė́jo.
są́skaitas vedinė́ti. atsiskaitinėti, atsikeršinėti.
apsivedinė́ti. vesti, tuoktis: Aš šitokis va buvau (mažas) , kap anys apsvedinė́j [o].
davedinė́ti. stengtis suvienodinti, pritaikyti, suderinti: Maliujo kelis kartus, davedinė́jo [spalvas].
įvedinė́ti. įvesti 7: Negalima nustatinėti ir įvedinėti bet kokių naujenybių.
išvedinė́ti

1. išvesti
3. Kavalieriai išsivedinė́jo [į šokius].

2. išvesti 11: Aš nerandu jokio pagrindo kronikų vardą … išvedinėti iš vienai vienos pirmalytės.
pavedinė́ti.

1. pavesti 13: [Templis] davinėjo jam knygas iš savo didžiulės bibliotekos, pavedinėjo jam atsakingus reikalus.

2. pavesti 14: Jogaila pradėjo lenkams pavedinėti Lietuvos pilis.
parvedinė́ti.

1. parvesti
3. Iš sykio parsivedinėjo tik ją… O dabar gyvena visi trys.

2. parvesti 4: O buvo mada parvedinė́t nuotekuolę su valionu.
pravedinė́ti

1. pravesti
2.

2. pravesti 8: Kada pravedinė́jo kelią (geležinkelį) , tik vienas liesnykas buvo [Švenčionėlių vietoje]. Poliščia (Lenkija) pravedinė́jo geležinkelį Apsan, iš Apso net Dūkštan.
privedinė́ti. privesti.
suvedinė́ti.

1. suvesti
3. Inspektorius daužo kumščiu į stalą, grasina visus išgrūsiąs iš gimnazijos, suvedinėja kaltininkus akistaton, verčia atvirai prisipažinti.

2. suvesti 3: Svoto [jo],
suvedinė́ [jo] Motiejienė, tai jam ne galvoj buvo.
gãlą su galù suvedinė́ti galėti pragyventi: Tėvas tikrai iš karto įsitaisė dirbti ir algą nešė tokią, kad motina ne tik suvedinėjo galą su galu, bet dar apsiuvo mus visus.
są́skaitas suvedinė́ti. keršyti, atsiskaitinėti: Tamsūs žmonės, suvedinėdami sąskaitas, tapdavo policijos ir žandarų bendrininkais. Vieno kaimo bernai suvedinės sąskaitas su kito kaimo bernais, traškės lūždami tvorų statiniai, byrės langų stiklai.
užvedinė́ti.

1. užvesti 9: Daržinykas užvedinė́ja medelius. Ir ažsivedinė́jo nekoki žūkai. Itoj ažusvedinė́ja artenziją (hortenzijas) .

2. užvesti 12: Grybas kalbą užvedinėjo apie karalių.

3. užvesti
12. Jis man tep sako, o jam užvedinėjau ir tep, ir kitap, bet anas vis viena savo.

4. užvesti 15: Levasia užvedinė́ja – jos gražus balsas.

5. užsigeisti, užsinorėti: Tai to, tai to užsivedinė́jo.
ant kẽlio užvedinė́ti vis priminti: Lauki, kad aš tave užvedinė́tau anta kelio [kalbai].

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vedinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. vesti: <br/>1. Vaiką vedinė́ja po kiemą. | Velniai mane vedinė́jo. <br/>2. Antinas antelę vedinė́jo. <br/><b> są́skaitas vedinė́ti</b>. <span class="explanation">atsiskaitinėti, atsikeršinėti. </span> <br/><b>apsivedinė́ti</b>. <span class="explanation">vesti, tuoktis: </span> Aš šitokis va buvau <span class="explanation"> (mažas) </span>, kap anys apsvedinė́j [o]. <br/><b>davedinė́ti</b>. <span class="explanation">stengtis suvienodinti, pritaikyti, suderinti: </span> Maliujo kelis kartus, davedinė́jo [spalvas]. <br/><b>įvedinė́ti</b>. įvesti 7: Negalima nustatinėti ir įvedinėti bet kokių naujenybių. <br/><b>išvedinė́ti</b><br/>1. išvesti 3. Kavalieriai išsivedinė́jo [į šokius]. <br/>2. išvesti 11: Aš nerandu jokio pagrindo kronikų vardą … išvedinėti iš vienai vienos pirmalytės. <br/><b>pavedinė́ti</b>. <br/>1. pavesti 13: [Templis] davinėjo jam knygas iš savo didžiulės bibliotekos, pavedinėjo jam atsakingus reikalus. <br/>2. pavesti 14: Jogaila pradėjo lenkams pavedinėti Lietuvos pilis. <br/><b>parvedinė́ti</b>. <br/>1. parvesti 3. Iš sykio parsivedinėjo tik ją… O dabar gyvena visi trys. <br/>2. parvesti 4: O buvo mada parvedinė́t nuotekuolę su valionu. <br/><b>pravedinė́ti</b><br/>1. pravesti 2. <br/>2. pravesti 8: Kada pravedinė́jo kelią <span class="explanation"> (geležinkelį) </span>, tik vienas liesnykas buvo [Švenčionėlių vietoje]. Poliščia <span class="explanation"> (Lenkija) </span> pravedinė́jo geležinkelį Apsan, iš Apso net Dūkštan. <br/><b>privedinė́ti</b>. privesti. <br/><b>suvedinė́ti</b>. <br/>1. suvesti 3. Inspektorius daužo kumščiu į stalą, grasina visus išgrūsiąs iš gimnazijos, suvedinėja kaltininkus akistaton, verčia atvirai prisipažinti. <br/>2. suvesti 3: Svoto [jo], suvedinė́ [jo] Motiejienė, tai jam ne galvoj buvo. <br/><b> gãlą su galù suvedinė́ti</b> <span class="explanation">galėti pragyventi: </span> Tėvas tikrai iš karto įsitaisė dirbti ir algą nešė tokią, kad motina ne tik suvedinėjo galą su galu, bet dar apsiuvo mus visus. <br/><b>są́skaitas suvedinė́ti</b>. <span class="explanation">keršyti, atsiskaitinėti: </span> Tamsūs žmonės, suvedinėdami sąskaitas, tapdavo policijos ir žandarų bendrininkais. Vieno kaimo bernai suvedinės sąskaitas su kito kaimo bernais, traškės lūždami tvorų statiniai, byrės langų stiklai. <br/><b>užvedinė́ti</b>. <br/>1. užvesti 9: Daržinykas užvedinė́ja medelius. Ir ažsivedinė́jo nekoki žūkai. Itoj ažusvedinė́ja artenziją <span class="explanation"> (hortenzijas) </span>. <br/>2. užvesti 12: Grybas kalbą užvedinėjo apie karalių. <br/>3. užvesti 12. Jis man tep sako, o jam užvedinėjau ir tep, ir kitap, bet anas vis viena savo. <br/>4. užvesti 15: Levasia užvedinė́ja – jos gražus balsas. <br/>5. <span class="explanation">užsigeisti, užsinorėti: </span> Tai to, tai to užsivedinė́jo. <br/><b> ant kẽlio užvedinė́ti</b> <span class="explanation">vis priminti: </span> Lauki, kad aš tave užvedinė́tau anta kelio [kalbai].
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.