Užuolenka – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užuomina, netiesioginis nurodymas arba užmaskuotas užsiminimas, dažnai naudojamas norint kažką pasakyti ne tiesiogiai, o per kitas mintis ar pavyzdžius.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
"Jis man padarė užuolenką, kad reikėtų dirbti daugiau, bet to tiesiogiai nepasakė."
2. Literatūroje:
Autoriai kartais naudoja užuolenkas, kad skaitytojas pats suprastų paslėptą prasmę.
3. Kasdienybėje:
"Jos žvilgsnis buvo užuolenka, kad pokalbis nepatinka."
Trumpai: tai netiesioginis užsiminimas, kuriuo siekiama perteikti mintį ne atvirai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.