Užuolankis – tai kalvos ar aukštumos papėdė, esanti tarp dviejų upių santakos. Kitaip tariant, tai žemės plotas, kurį iš trijų pusių supa upės (arba upė ir jos intakas).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Senovėje užuolankiai buvo populiarūs gyvenvietėms dėl natūralios apsaugos nuo puolimų (pvz., Kernavė prie Pajautos upelio ir Neris).
2. Vietovardžiai: Daugelyje Lietuvos vietovių pavadinimų (pvz., Užulaukis, Užugiris) atsispindi ši geografinė sąvoka.
3. Kita: Užuolankiu gali būti vadinamas ir miško plotas tarp upių, ar net metaforiškai – situacija, kurioje esama „užkluptas“ iš kelių pusių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.