Užūgis – tai lietuvių kalbos daiktavardis, reiškiantis ilgalaikį, nuolatinį įprotį, įgimtą ypatybę ar polinkį (dažniausiai neigiamą).
Pagrindinės reikšmės:
1. Įprotis, įgimtas polinkis (dažnai pabrėžiant jo atkaklumą).
2. Charakterio ypatybė, bruožas (ypač neišreiškiantis pagarbos).
Pavyzdžiai:
1. Jis turi užūgį viską daryti paskutinę akimirką. (įprotis)
2. Jos užūgis visus kritikuoti erzina kolegas. (polinkis)
3. Tai senas užūgis – visada vėluoti. (įsikibęs įprotis)
4. Jo užūgis šaipytis iš kitų nėra doras. (neigiamas bruožas)
Trumpai:
Užūgis – tai įsišaknijęs įprotis ar polinkis, dažnai su neigiamu atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.