užtrupinti

.
trùpinti (-yti. -ina, -ino.

1. dalyti, ardyti į trupinius: Tu trùpini duoną su pirštais paršeliams. Antukam duoną trùpina. Lapeikienė trobos gale trupino ančiukams duonos riekę. Trùpinam duoną vandenin ir cukraus įdedam – vadinam čiupnyku. Nykštukas eidamas trupino duoną, kad galėtų rasti kelią namo. Netrùpin’ duonos. Sutrini tą tešlą i trùpini į blėtą. skaidyti, daužyti, skaldyti į gabaliukus, gurinti, laužyti, smulkinti: Ar nori, kad [žemę] trùpytų, ar kad gražiai verstų? Medinis plūgas trùpina velėną. Žinom juk, ką jaučiai mums rėplodami riekia, kuinai tur, kad liepiam jiems, skraidydami trùpyt. Vietomis matėsi šmeižikų darbo: tai svirties kartis atkabinta ir užskersinta tarpvarty, tai grumstų trupinamasis volas pastatytas galu ir paremtas branktu. Vinis išplėša, ištrupina [šiferį],
o ka su grąžtuku pagrąžai, ta jau nėkas nebetrùpina. Trupinamasis malūnas. Mašina kuldavo [pupas],
arkliais trùpino. Kaulus trupino, griaužė, pyrago ir mėsos jiems. nukrisdavo. Ar ne ugnim yra žodžiai mano ir kūju, kuris trupina ir sukulia uolas?. Naujos dienos praeitį visą baigia trupint – lašas po lašo. Ir taip kiekvienas išgama laužo ir trupina mūsų gyvenimą! Smertis trupina visus stonus, rauna lygiai vergus ir ponus.

2. pjaustyti: Trupinu, smulkiai papjaustau, sulaužau. Reikia kiaulėm žolė trùpint. Bobulė vėl viena, skubinasi greičiau su bulbėmis: saulė nebeaukštai, o dar žolė netrupinta. Su šituo peiliu reikia riekt duona, o jis taboką trupina. Nebturiam taboko, aš numinio liuob turėsu – trùpinsma i rūkysma. Trùpink i trùpink kurkinam notres. Kopūstai reikia kirst ir trùpyt. Trùpina kopūstus, tik traikši galva. Vieną bačką kopūstų deda trùpintų, o kitą galvom deda. Trùpintus kopūstus valgo pirmiau. Burokus trùpinam ir kiaulėm duomam. Boba trùpino brokus ir insipjovė pirštą. Trùpyk agurkų, ko gailiesi? Kumpis karštas trùpint negerai. Trùpysiu mėsą ir kepsiu kotletų. Trupink lašinius (košei paspirgyti). Trùpina taukus. Toliau patys svečiai trùpinas – duoną, pyragą raiko.

3. dalyti, skirstyti į smulkesnius vienetus, smulkinti: Ir gana lankstus buvo kunigas Mykolas, vykdydamas žemės reformą, trupindamas sklypelius.

4. po truputį dalyti, naudoti, skalsinti, šykštėti: Par žiemą trùpinau trùpinau tą malką. Trùpinu tą pašarą, trùpinu, ale iki pavasario nesuteksiu. Ko taip trùpini, pilk, jei pili – išlenks burnikę toks vyras! Trùpino kaip višta – vienu žygiu nedavė. Trùpina trùpina kai utėliums (labai nedaug teduoda medžiagos ratams dirbti) . Baisiai skunda, trùpina tos žemės (neduoda arų) . ką nutylint, šykščiai sakyti, pasakoti: Trùpina trùpina, visos teisybės nesako.

5. eiti, bėgti mažais žingsneliais: O kur tu trùpini, rakari? Ot trùpina kumelė, kap parodei botagą!

6. greitai, neaiškiai kalbėti: Ką čia daba trùpini? Tie žemaičiai gargia, trùpina, kad nieko nesupranti. A tu supranti, ką ana tau trùpina – tiek smulkiai, tiek smulkiai! Tokiais trumpais žodžiais trùpina – kap i kukulius leistinius.
šìrdį trùpinti žadinti gailestį, graudinti: O Jėzau, kraujais aplietas, trupink mūsų širdis kietas. Apgrįš Dievop pagonus Dievo žodžiu, kuriuo širdis daužis ir trupins, idant gailėtųs ažu savo piktybes.
aptrùpinti.

1. apibarstyti trupiniais: Vaikai visą stalą aptrùpino. Apsitrùpinai ėsdamas, parsibrauk kelius.

2. aplupinėti, apdaužyti, apardyti: Kruša… apdaužė sienas, mūrus aptrupino.
atitrùpinti, atatrùpinti.

1. trupinant atskirti, atidalyti. .

2. nusipjauti: Trupino boba batvinius ir atsitrupino nykštutį.
įtrùpinti.

1. trupinant įbarstyti, įberti: Įtrùpink duonos paršeliams į geldą. Pienan intrùpini duonos – ir čiupka. Vandenin indedi cukraus, duonos intrùpini – tai juodasiai gaidys (mutinys), ė kai pienan – tai baltasiai. Vyšnių sutrydavo, duonos įtrùpydavo – toks mutinys, ir vadino vyšnaine. Kad noriat, dar įtrùpinsiu sūrio. Intrùpink teliokui bulbų. Dabar pats turėjo išvalgyt, ką kitiems įtrupinęs buvo. Įsitrùpinu duonos į pieną. Įsitrùpinęs giron duonos, bernas pavalgė ir išejo malkų pjautų. Duonos instrùpinau [v] andenin i pavalgiau. Aš į barščius įsitrùpinu duonos. Kaip kas sau įsitrupina, taip turi ir išvalgyti. Pats įsitrupino, pats tegu išsrebia.

2. įpjaustyti: Intrùpyk batviniuosna nor kiek spirginių. Antrùpin' cibulių burokeliuos. Intrùpini morkvių, zupę prabaltai – ot gerai! Va dar svogūnuko intrùpysiu, tai bus kitas smokas. Lapų intrùpini meičiokam, tai geriau ėda. Intrùpinu burokelį karvei ar ką. Instrùpina cibulių tan skystimukan, pasisūdo, ir labai skanu.
ištrùpinti.

1. trupinant išbarstyti: Vaikai mažieji ne tiek suvalgė, kiek po aslą ištrupino. Kiek ištrùpina duonelės vištums, kiek išvaro kiauliums! Anas ištrùpins [bandelę],
trupinių pridirbs mašinoj. Vaikas ištrùpino vėdarą šunie. Netrùpink, netrùpink, pienes ištrùpinsi. Neduok duonos – ištrupinsiu, neduok miltų – išdulkinsiu.

2. sudaužyti į smulkias dalis, sugurinti: Paėmęs pagalį ištrupinsiu aš tau visus langus. Langus išdaužė, ištrùpino. Ramai [akėčių] užeis an akmenio ir ištrùpins, nesuspėji taisyt žmogus. Jis organizuotas tautos žmogus, tautos rūmo viena plytelė, kurios nevalia ištrupinti. Kad tau dantis ištrùpintų! Aš misliju, kad jisai, besidžiaugdamas Tamstą inkandęs, nei nesupranta dantis sau ištrùpinęs. Ištrùpinosi.

3. po truputį duodant, skalsinant išsimitinti, išsišerti: Tai grūdų saujikę, tai runkulį, tai šieno glėbelį – tei [p] jis ir išsitrùpino savo arklį.

4. išsieikvoti, išsimėtyti: Išsitrùpina pinigeliai par ilga.
nutrùpinti.

1. trupinant pabarstyti: Cibulio laiškų nutrùpina.

2. trupinant pašalinti: Kalinys, nutrùpinęs duoną, rado suvyniotą mažą popierėlį. nudaužyti, nudaužti: Kas čia nutrùpino tą puodelio kraštą? I vėl kuls, i vėl kuls, kol anus ten nutrùpinsi (nukulsi) . | Dusinos dusinos – ir nutrùpino (nulaužė) koją. nusilaupyti, aptrupėti, nušiupėti: Puodas iš senumo nusitrùpina. Nesopėj [o]:
pasdarė juodi ir nustrùpino [dantys].

3. apibarstyti trupiniais, aptrupinti kieno paviršių: Visą stalą nutrùpino trupiniais.
patrùpinti.

1. kiek trupinti: Vištoms duonos trupinti, patrùpinti. Patrùpinsiu bulbų vištom. Eisiu ančiukams kiaušinį patrùpyt. Duonos patrùpino gi, skepeton surišė – tas [vaikas] valgo. Patrùpinu duonos pienan, tai baisiausia gardu. Kindziuką [buvo mada] dėl kvapo bulbienėn patrùpyt. Kur nebūs geri [grybai]:
druskos biškį užbarsto, cibulių žalių, biškį da babko lapų patrùpina padžiovinusios. Ji pasitrùpino duonos. Neturi ko į pieną pasitrupinti. patrinti, pamaigyti: Mat aną. teip biškį liuobs patrùpinsi, jau tie spaliai būs valni, anie birs. sudaužyti, sulaužyti, sutrupinti: Langus patrùpinti. Anas jau te sumuštas, visas šiuža, jo jau kaulai patrùpinta, visas minkštas. Ana. šitom nagom palaužė, patrùpino [duris].

2. papjaustyti: Patrùpyk svečiu [i] ko: lašinukų, kumpio. Mėsos an lėkštukės tik an juoko patrùpino. Tu jiemi patrùpyk lašinių, agurkų. Legėsių patrùpinu, apšuntu ir padarau kaladnyko. Reikia patrùpyt abuolių, ižvirt kampoto. Pastrùpinau duonos riekelėm ir valgau. supjaustyti: Mėsą drabnickai patrùpinsim, pasūdysim. Tą silkę patrùpina ir inpila makaronuos. pakapoti, paskaldyti: Patrùpinsiu kiek malkelių pakurui.

3. po truputį duoti, dalyti: Patrùpino po dešimtį kitą – nejutau tos skolos. Visims vaikams patrùpino patrùpino, – kiek čia to palikimo.
prasitrùpinti. maigant, gurinant prasikrapštyti, prasiardyti: Nekantri [ligonė],
daug kur prasitrùpino gipsą.
pritrùpinti.

1. trupinant kiek įberti į ką: Pritrùpina duonos [v] andenin, ažsaldo, ir itai čiūra. Juka: kraujo, duonos pritrùpydavo, rūgštumo dėdavo. Vaikam, būdavo, arielkos pripilia bliūdą ir duonos pritrùpina, tai anys pavalgo ir miega. Prisitrùpinam vandenin duonos ir valgom. Prisitrùpina, paskui neišvalgo. Aš prisitrùpinsiu duonos [į pieną] ir valgysiu. pakankamai sutrupinti: Pritrùpinau vištom duonos – tegu ryja. Iš palėpės išsitraukia rūklį, prilaužo, pritrupina pjaulų ir dega šipuliukus, kuria. Pritrùpinti durpių. Pristrùpinai [duonos] trupučių.

2. trupinant pribarstyti, priteršti: Visą pastalę duonos pritrùpino tie vaikai. Visi stalai pritrùpinti, pridrabstyti, pribūti. Pritrùpys pusę mokyklos tų trupinių. Visų mučės perkraipytos, sūrio ūsai pritrupyti. Po slenksčiu radau duonos pritrùpyta, pribarstyta. Nebeduok, – sako, – Viešpatie, piemenims duonos! Matai, kokių gabalų pilna žemė pritrùpinta!

3. pripjaustyti: Mėsos pritrùpini, duonos pritrùpini – ir valgai. Svočios sūrio, sviesto, mėsos pritrùpino, kiek turėjo, vaišino. Cibulių pritrùpink gražiai. Pritrùpina mėsos ir žarnosna kemša. Jiem bus dos (gana) kopūstų, kur pritrùpinom. Dirgėlių pritrùpina, paverda. Prižoliaunu, pritrùpinu kurkučiam, apžiūrau. Lašinių pristrùpinus, kiaušinienės prisdarius ir valgo. Pristrùpinau šviežio tabako parūkyt.

4. po truputį sudėti, sukrauti, sutaupyti: Kromininkas nor sau pritrùpinti po trupinėlį parduodamas smulkmes.
raztrùpinti. sutrupinti 1: Raztrùpino vaikas duoną.
sutrùpinti.

1. suardyti, sutrinti į trupinius: Sutrùpink tą kriaukšlę vištoms. Trupiniais sutrùpino duoną. Vandenį pasaldo, duoną sutrùpina ir valgo – tai mutinys. Tą varškę sutrùpini smulkiai ir da pieno rūgusio ben puodynę…. Sutrùpini molinian bliūdan sūrį, inpili pieno, sušildai ir valgai, o kad gardu! Kam stambiai sutrùpinai kleckus? Padžiovini, sutrupini, sutrini [mėtas] – dėk varškėn. Koks te sūris – vištom sutrùpinau. [Žaltys, ] ištaręs tuos žodžius, pagriebęs akmenį, sugniaužęs ir sutrùpinęs. Neduok duonos – sutrupinsiu, neduok bulbų – išbarstysiu. Turpai sausi, daug susitrupys. sutrinti, sumaigyti: Mašinos liuob sutrùpins [linus],
paskuo išminsi saujas. Tas ruilis susmulkina tus šiaudus, sutrùpina. sudaužyti, sugurinti: Sutrupinu, sugurinu, truškinu. Netrukus pakilo baisi vėtra, mūsų laivą ėmė kaip skiedrą svaidyti tarp putojančių bangų, pagaliau trenkė į uolą ir sutrupino į šipulius. Ale teip gražiai akmenį skėlė, pagal šlaitus, tiek sutrùpino. Kūlę atsinešė, sutrùpino akmenį, tai aptaisėm svirtį. Dievuliau, duoda durys šitos. sutrùpino spyną, raktelį nusukė. [Kombainas] pagaus akmenį, sutrùpis, sudaužis – ir po kombaino. Šokdamas sutrupink zelkorį į smulkius trupinius. Išpyliau stiklus iš maišo sutrùpytus. Rodos, ir kaulus te sutrùpins – teip mušas! Kartą [išsigandęs mašinos] ka davės kieman Kupišky arklys, Jėzau Jėzau, misliau, kad sutrùpis! Penkius šešius kartus galvą sutrùpina – ir baigta, daina sudainuota tokio. Dviem daiktam arklys koją sutrùpino. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Arklys sutrùpino visą vežimą. Mašina Jonuo ranką sutrùpino. Bombos sutrùpino miestą visai. Panemunėlio stotį sudaužė visą, sutrùpino. Keturioliktais metais klėtys sutrùpintos buvo. Čia visą namą sutrùpino. Perkūnas kaip muša, tai ir ąžuolą sutrupina. Tol vežiojo mergiotes, kol mašinėlę sutrùpino. Visas septynias lazdas sutrùpino bemušdamas [velnius]. Sutrupino tą telią ir garbintojus jo ažumušė. Jei kada jį. vieną kartą sutrùpina, tad teip ing mažas dulkes pabyra, jog jas vos gali kas akimi pamatyt. Jis mano dantis sutrupino. Sutrupino peklą. Sutraukydavo grandines ir sutrupindavo pančius, ir niekas negalėjo jo suvaldyti. Jaunius žadėjo parašyti Mierzynskio „Romovės“ kritiką ir jį, kaip sako Būga, sutrupinti į šipulius. Pamačiau tokią nesutrupinamą galią, kurios neišgąsdins nei kulkos, nei kankinimai, nei mirtis. Sutrupinus tą vienybę, dvi sostinės – Vilnius ir Varšuva – iki šios dienos karčiai teberaudančios. Galėjo sutrupint ir sugurint visas sylas priesakių savų. Man niekas džiaugsmo nesutrùpino, linksmas buvau. Ronos yra kūju, kuris sudaužo ir sutrupina kietą ir ažuretėjusią dūšią senuose ant pikto pajunkimuose. Kad jaunų daug mirt, tai peklą sutrùpytų. Kad tau kaulus sutrùpintų!.

2. sumušti, apdaužyti; užmušti: Žmogus, kol jaunas, velnią sutrùpytum. Kai karas užeina, sutrùpina jaunus vyrus. Stipras, ans tavi galia sutrùpinti, – nepradėk su vyru mušties. O tas stipresnis būs, ans galia nutverti muni, išmesti lauk i sutrùpinti. [Viešpatie, ] sutrynei, sutrupinai anus, o vienok nenorėjai priimti mokymo. Eš tavo žirgus ir raitinykus sutrupinsiu. O ansai smarkus smakas, kursai buvo vadinamas šėtonu, buvo sutrupintas, sunaikintas o pamintas žemėsna. Sutrupino aną smertį amžiną. Kad tave perkūnas sutrupytų kurioj pekloj!. Mašiną turėjo ir sustrùpino pats, ir dabar ligoninėj.

3. supjaustyti: Dar kopūstai reikia sutrùpyt. Lambelius sutrùpinam ir verdam batvinius. Sutrùpyt kap šiaudus ir valgyt kap salotus. Paskui atnešė lašinių kąsnelį, sutrupino, pasidėjusi ant dugnelio, ir padavė artojui. Reikia sutrùpint itie lašiniai kąsneleliais. Mėsą sukapojo, lašiniukus čirškint sutrùpino. Sutrùpinu mėsą, konservuot tokiais dideliais gabalais kap kindziun dėt. Svotas sutrùpina duoną, mėsą supjausto, visi valgo, ūlioja. Sutrùpini [v] andenin burokų – ir viralas. Kopūstus sutrùpina, cagonelin sumeta, mėsos anmeta ir verda. Kopūstus sutrùpini, krapų, morkvių, spalgenų uogų indedi [rauginant]. Trikšt trikšt sinkiai sutrùpinu česnaką i valgau. Lakštus (lapus) reikia sutrùpint peiliu kap kopūstus. Apskritai šitep sutrùpinam grybų kočiukus i verdam. Kap sutrùpina [tabaką] – gražu žiūrėt: kvepia, dūmas gražus, pelenai balti. Burokelį sutrùpinu karvei, ar bulbų. suskaldyti, sukapoti: Nū paskuitinį [medį] supjauna ir sutrùpina. Toj malka prašosi sutrùpinama. Piliečiai keleiviai, kas pajėgsit sutrupinti šimtinę?

4. po truputį atiduoti, sunaudoti: Paskutinį trupinį nesutrùpink pyliavoms.
sutrùpintos dvãsios (širdiẽs) apimtas gailesčio, sugraudintas: Nusiuntė mane sakyt evangeliją ubagamus, gydyt tus, kurie yra sutrupintos širdies. Gyveni ir su tais, kurie yra sutrupintos ir nužemintos dvasios.
šìrdį sutrùpinti sužadinti gailestį, sugraudinti: Miklos širdys mūkomis Dievo nu verksmo bus suminkštintos ir sutrupintos.
šìrdžia sutrùpinta nuolankiai: Dėkavojame tau širdžia sutrupinta ir nužeminta.
pasutrùpinti. papjaustyti: Pasutrùpino cibulių.
užtrùpinti. trupinant užbarstyti: Burokų skilčių supjausto, ben kiek silkės užtrùpina.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uztrupinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x