Užtenkamybė – tai savybė tenkintis minimaliais, esamais ištekliais ar pasiekimais, be siekimo daugiau. Dažnai reiškia pasitenkinimą tuo, kas jau yra, net jei galima pasiekti geresnių rezultatų.
Pavyzdžiai:
1. Darbe – darbuotojas atlieka tik būtinus uždavinius, nesilaiko iniciatyvos tobulėti.
2. Studijose – studentas siekia tik minimalaus leistino pažymio, neskirdamas pastangų gilinti žinias.
3. Kasdieniame gyvenime – asmuo nekeičia senų įpročių, nors turi galimybę pagerinti savo sveikatą ar įgūdžius.
Sinonimai: pasitenkinimas minimaliu, apatija, inertiškumas.
Priešingybė: ambicingumas, siekimas tobulėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.