užsprogti

sprógti, -sta, -o.

1. d ėl tam tikros reakcijos staiga su stipriu smūgiu išskirti energiją: Laivo triumuose sprogo siera, ir laivas akimirksniu nuskendo. Sprogstamosiomis medžiagomis vadinami junginiai arba jų mišiniai, kurie nuo smūgio užsiplieskia, virsta dujomis ir išskiria daug šilumos. Grynos šviečiamosios dujos dega nesprogdamos. Sprogstamosios dujos. Atrodė, kad tučtuojau sprogs (prasiverš) sukilimas. Sprogo naujas juokas. staiga nutrūkstantis ar pritilstantis. Sprógstančioji, arba lūžtančioji, priegaidė. Priebalsis d yra sprogstamas. Sprogstamàsis garsas.

2. suirti, sugriūti, sutrūkti į dalis nuo stipraus smūgio, sukelto staiga išsiskyrusios energijos: Par karą sprógo stotis, mūso visi langai iš tos virtuvės išbiro. Sprógo tas akmuo i prikirto pri sienai tą mergelę. Ale tik biškį pakrapštinėjau, sprógo – ir akies neliko. Ka tik ans ras kokias sprogstamósias tas bombas, ka ans leis ir išsprogdins. Suvirtom į griovį, apsukui bombos sprógsta. Anie įmetė ampoles kokias sprógstančias. Kai davė butelis, sprógo, apšutino i burną, i rankas. Bačka sprógo, su žibalu apliejo, i mirė. Yra ir vieną kartą gyvenime sprogstančių žvaigždžių.

3. atsirasti plyšiui, įtrūkti: Reiktum būti sprogtinomis trobomis nuo šilumos. Reik duoti [neklaužadai],
ka subinė sprõgtum! Ans trenkės į tą mašiną, i sprógo galva anam. Šoko nuo dviračio, sprógo plaučių gyslos. Jum ausys kad nesprógt nuo mano dainų! Čia iškyla spuogas, čia sprógsta. Kodė tavo kailinių nugara sprógus? Ašis geležinė iš smarkumo įlindo į žemę i sprógo par pusę. Įpyliau karšto vandens, ir sprógo stiklinė. Nuo alaus statinės sprógsta. Rąstas [bitėms] buvo apdengtas su stogu, ka neaplytų, ka nuo saulės nesprógtų, neaižėtų. Obuolys, kritęs nū obels, sprogo ir sueižėjo. Šunys vos nesprogo, berydamys meisą. Parnešė sprógtinas (nuo kurių galima patrūkti) naštas. Galva sprógsta, tep skauda. Galva ūžė, sprogo skausmu. Tegul prastas pilvas sprõgs, negu geras valgis vėjais nueis. Nekimšk per daug – pilvas sprogs. Iš visų šalių vargas spaudžia, nors imk ir sprok! Gale lauko puodas sprogsta.

4. labai prisipildžius būti tempiamam, plečiamam: O jau sprógsta anam viduriai – prigėręs to vandens. Nuo tų pelų i sprógsta daba veršiam pilvai, ka užėda jų. Nebegaliu tverti, man burna pusiau sprogsta! | Vyras kaip išsiėdė – neb tas, sprógsta raudoniu (labai raudonas) .
sprógstančiai. sprogstančiaĩ: Sprogstančiaĩ priėdė kiaulės bulvių.

5. skleisti pumpurus, lapuoti: Sprogsta medžias. Įčiepinau i žiūriu: sprógsta – prigys. Vyšnios sykiu sprógsta ir žydi. Kai medžiai sprógsta, visados atšąla. Pumpurai buvo besprógstą, i še – užšalo baisiausiai. Dar̃gi lapai nėra sprógę. Jau ka nesprógusius medžius užgriauja, tai pavasario gero greit nelauk. Jei miškas ilgai sprogsta, tai, sako, bus tais metais blogi metai. Kuojos nerši aliksniam sprogstant. Nesprók nesprók, aržuolėli, šiąnakt bus šalnelė. Sprogsta rožės, sprogsta rūtos, sprogsta lilijelės, sprogsta mano jaunos dienos kaip darže žolelės. Veizdėkit … ant visų medžių: kad jau sprógsta, žinote, jog jau arti yra vasara. Kad pradest jo. šaka sprogt, … numanot, jog arti vasara yra. Ė tu, šarka. Dar jauna esi. Dar tik sprogsti. Ką tik buvau besprógstanti kaip darže rūtelė. Medum sėji – pipirai sprogsta. Medų pasėjai – pipirai sprogsta. Nei sprógsta, nei žydi – ir uogos esti. d ygti, kaltis: Jiem ūsai kaip tik pradeda sprogti, siunta. Kad barzda pradeda sprogti, tai jie plaukučius išrauja.

6. nuo karščio atitrūkus šokti, lėkti tolyn: Nurimę sustojom prie tviskančio laužo, kur žiežirbos čirkšdamos sprogsta į veidus. Kaip sprogo ugnies sprogulė į mane, ir išdegė man užpakaly drevę.

7. lįsti į paviršių, iššokti, išvirsti: Puta šaltas vė [ja] s, ka ir akys sprógsta lauku. Vincas tik dairosi į visas puses, kad net akys sprogsta.

8. švisti, aušti: Dienelė sprogo grįžtant iš vaišių. Aušrai sprogstant, Liuprektas puolė ant lietuvių abažo.

9. stipti, dvėsti: Ko veršelis sprógo, mun uždarbė, o tau, daktare, negarbė. Vaikai, tik nemuškit ir netraiškykit [bitės]:
ana ne sprógsta, o miršta. Musmirės tai tos nuodingos, musės nuo jų sprógsta. Čigonai tik duodavai i duodavai į šonus, kad tik bėgtų arklys kad ir sprógdamas. Ir arklys sprogdamas spiria. Nesprogs žiurkė ant aruodo. būti arti dvėsimo, galuotis: Sprógo sprógo karvė kokį mėnesį.

10. galą gauti, mirti: Anie sprógsta žemėn, netura nėko. Nedovenosu, kad i sprógsu, nedovenosu! Vos pakobrinu – rodos, ka jau sprógsiu šiandien. Tesprõgstie ans ir ano vaikai už tokias jeibes! Sprógau žemė [n],
į torą įkibusi ejau, ale ano pagelbos neprašiau. Koks gimė, toks i sprógs. Koks jau velnias gimė, toks ir sprõgs. Melagiu gimęs, melagiu ir sprogs. Vilku gimęs, vilku i sprogs.
sprogtinaĩ. Nepjauk teip sprogtinaĩ.

11. atlėgti, kristi, liautis: Sprógo šaltis – ir alsuoti lengviau pasidarė. Argi tas šaltis nesprõgs, ilgai vargys? Sakiau, kad, stojus jaunam mėnesiui, sprõgs šaltis – ir sprógo. Pašala pašala gerokai, veizėk, ir sprógsta šaltis. Vakar suskaičiau dvyleka plikagalvių, ir šaltys sprógo. pasibaigti, išsekti: Bronė – kantri motriška, ale jau kentalas sprógo. Senims yr kantrybė sprógusi, veizant į jaunų darbus, i bamba.

12. nueiti niekais, būti išleistam, išeikvotam: Anam sprógo šimtinelė iš kišenei, kol vaiką pagydė. Štai švogeris paprašė į kūmus – pusrublis sprogo.

13. godžiai valgyti, gerti, ryti: Nesprók tiek daug! Ans sprógsta ką pagrobdamas. Tie žalčiai tranai darbo nedirba, o tik medų sprógsta. Sprógti težinai, o pri darbo nėko neišmanai. Jau mun duoną ėdėt, rijot, sprógot! Sprók, ką turi po nosės! Eikit greičiau sprógt, jau kadai išviriau! Užteks tau sprógt, palik da ir man. Toks karštis – vandenį tik sprógstam bepradėm. Oho, kad sprógsta, net ausys linksi. Tas arklys toks pasiutęs, groba tas avižas ir sprógsta. Ateina i sprógsta lapus burokų tos senės vištos. Sprók mano gerą (naudokis) i gerk mano ašaras!

14. gerti alkoholinius gėrimus: Sprógsta i sprógsta par dienas, o vaikai netura ko ėsti. Nesprógęs dreba visas kaip kisielius. Visi tik sprógsta, tik ryna tą smarvę. Gavo algą i sprógsta, o čia keturi vaikai. Sprógo kas dieną degtinę ir prasprogo savo ūkį. Tau tai užtruks, nebeturėsi iš ko sprogti. Tie visi duoda jam sprogti, tai ir parsivelka namo snukiu ardamas. Kad tik turėčiau kuo girdyti, o sprogstančių bus! Ka velnias prišoks, ir iš kirvio koto sprógs.

15. pulti, gvieštis, siekti: Senovė [je] sprógdavo tie vyrai ant tų pinigų kai velniai.

16. vargti: Sprógau visą dieną ant mašinos stalo, kad kūlėm.
ãkys [iš kaktõs] sprógsta

1. Įvertė lašinių [į lėkštę] – ãkys sprógsta.

2. Tavo ir ãkys sprógsta tą akmenį kelant. Dirbsi, prūnysi, ka ãkes iš kãktos sprógs.
badù sprógti badauti: Vaikai sprógsta badù, netura ką duoti.
galvà sprógsta [pusiáu] užgula sunkios mintys: Pasiklausai, kas senovė [je] buvo, plaukai stojas, galvà sprógsta pusiáu.
iš ãpmaudo (iš pỹkčio, iš piktùmo) sprógti labai pykti: Aš iš ãpmaudo galiu sprógti. Susiedė iš piktumo ko nesprogsta! Tegu ji sprogsta iš apmaudo, tegu šėlsta. Kaip man rodos, žmogus sprogsta iš pykčio.
iš juõko (juokaĩs, juokù) sprógti labai juoktis: Žiūrint į girtus, galima sprógti iš juõko. Teip mumis išjuokino, kad mes sprógom juokaĩs. Net sprógsta juokù.
iš pavỹdo sprógti labai pavydėti: Raganos dukra … šilko marškinius išvydo – vos nesprogo iš pavydo.
iš puikýbės sprógti labai puikuotis: Na, bet iš puikýbės sprógsta!
mólio bùlys sprógo suiro didelis draugiškumas: Sprógo mólio bùlys ir juodum, bet par daug ir laižės.
net dañtys sprógsta. Išėjus sargybiniui, sesuo metėsi valgyti: duoną laužia, sviestą su pirštu tepasi, arbatą pilasi, kad kemša, net dantys sprogsta.
širdìs sprógsta [pusiáu] . labai skaudu, liūdna, gaila: Muno širdis pusiau sprogsta. Kaip tau širdìs nesprógo vaikus palikti ir išvažiuoti! Tai to jauno bernelio žirgelis žvengia, o man, jaunai mergelei, širdelė sprogsta. Gailu veizėti į tą vaiką – širdìs sprógsta pusiáu. Tėvam širdis sprogo matant, kaip jų turtai pusiau skyla.
širdìs sprógsta iš džiaũgsmo. labai linksma: Širdelė sprogsta man iš džiaugsmo!
šónai vos nesprógsta iš juõko labai ima juokas, labai juokinga: Vakar, grėbdamas šieną, kai ėmė apie grėblį dainuoti, tai visų mūsų šonai vos nesprogo iš juoko.
tulžìs sprógo prasiveržė pyktis: Na, žinai, ir aš nebetylėjau. Čia mano tulžis sprogo.
apsprógti.

1. aplink įtrūkti, įskilti: Aprėžė su ta magnasava kulkele …, tuojau mūras apsprogo kaip stiklinės dugnas.

2. sudygti, sulapoti, sužaliuoti: Apauga, apsprógsta – gražu, o dabar medžiai pliki. Tik ką apsprógę dobilai. visam apdygti: Sėklas užnešė (atpūtė vėjas), ir apsprógo laukas pušelėms. įsimesti: Rožė. jam ant veido apsprogo. Dedervinė apsprógo.

3. nudvėsti: Apsprógo kiaulių vieną metą čia nemažai.

4. būti arti dvėsimo: Apsprógusį veršį pripjovė ir meisą išpardavojo.
atsprógti.

1. atskilti, atitrūkti, atplyšti: Koja pakrypterėjo, ir atsprógo, atplyšo kaulelis. Krito nu vežimo, atsprógo šonkaulis kaži kaip. Dalgio briauna atsprógo. Uzbono ausis atsprógo. Žiežirba atsprógo nuo ugnies. atsiknoti, atšokti: Vaikai, jau atsprógo medžių žievė, dabar galim dūdas sukt. Sako, ka jai raumenys atsprógo nu kulšies.

2. vėl išsiskleisti, išleisti atžalas, atželti, sulapoti: Nušalęs uosis vėl atsprogo iš pašakių. Atsigavo, atsprógo obelės nušalusios. Šakutės atsprógsta, gal atsigaus vyšnios iššalę. Atsprogs mano žali lapai, ataugs mano viršūnėlė. Atsprok atsprok, ąžuolėli, jau žiema praėjo. Kiti javai atsigavo, roputės ir atsprogo.

3. pasitenkinti gėrimu: Na, ar jau atsisprógai?
įsprógti

1. įskilti, įplyšti, įdužti: Medis įsprógęs. Puodas yr biškį įsprógęs, gali pilti pieną – netekės. Įsprógęs stiklas. Žemė insprógus, vanduo susgers. Staibukaulis nėra palūžęs, bet tiktai įsprogęs.

2. atitrūkus įšokti, įlėkti, įkristi: Sprogo krosnyje žarija, įsprógo lovon ir uždegė šiaudus.

3. prisivalgyti.

4. įsigerti, įgerti: Aš esu biskį įsprógęs.
širdìs įsprógo labai kas įkyrėjo: Širdìs yr įsprógusi, visai paėdė širdį.
išsprógti

1. iššokti į paviršių, išsiveržti, išsikišti, išvirsti: Lūpos kiečiau susičiaupė, ir kaktoj išsprogo didelė kaip driežas mėlyna gysla. A kelnės traukas, a tu drūktėji – subinė išsprógusi. Pilvas išsprógęs kai baisiausio pono. Velnio akys yr išsprógusios, raudonos ir žiba kaip žarijos. Akys išsprógusios kaip žalčiuo, misliju, ka ans mun dės! Rėžė su votegu, ir išsprógo akys. Par akį trinkt, akis ir išsprógo. Visi susirinko, rūko rūko [pypkę] – net akys išsprógo. Gerk su protu, kad ir akys išsprogtų. Kad tau akys išsprógtų už tokį darbą! išpampti: Išsprogę, išsiliję parejo, o išejo sulysę. pasirodyti, ištrykšti: Anundžio net ašaros išsprogsta nuo tų Deveikos žodžių.

2. išsproginti, išversti: Žiūri išsprogęs akis. Ko žiūri teip akis išsprogęs? Akis akiplėšiškai išsprogęs, lūpą pakabinęs.

3. išlėkti atitrūkus, atskilus: Jei žarija iš krosnies išsprogsta pleškėdama, bus piktas svečias. atskelti: Peilis lai išsprógtu viduriu, bet dar papjaunamas.

4. įsprogti 1: Išsprógęs lange stiklas.

5. išskleisti pumpurus, sulapoti: Radasto šakelės pusiau išsprógusiais pumpurais. Medžiai išsprogsta. Jau, mačiau, išsprógę žilvitėliai žali, pusė lapelių išleista. Beržams išsprógus, ąžuolai dar tebesti pliki. Išsprógę jau uogelės. Pumpurai jau išsprógo. Kadai jau išsprógo, ka taip nesteigas augti greitai. Kad šalnelės nebijočia, per naktį išsprogčia. Kap išsprogs išlapos tvorelėn kuolelis, tai tada paimsiu aš tave, mergele. Nukris lapeliai, išsprogs ir kiti, numirs tetužis, kur gausu kitą. Neišsprogs girelė [je] sausoji lazdelė. Kol ąžuolai neišsprógo, kailinių nepadėk. Iš to pat graikų su romėnais kelmo ir mūsų tauta yra išsprogus. Christus, sūnus Dievo, iš jo širdies išsprogo.

6. godžiai suvalgyti, išgerti, išryti: Visą bulbynę išsprógo. Velniškas yr ėdimas muno uošvėnės: išsprogtų ir kiminus iš sienotarpių.

7. išgerti (alkoholinių gėrimų): Tą butelį išsprógsta, perka kitą – to negana. Tu vienas išsprógai, o py manęs neatnešei.

8. visiems galą gauti, išdvėsti: Ka išsprogs gyvaliai, nusipirksu kitus. Visos mūsų kiaulės išsprógo. Ir mano arkliai išsprogs. neprigyti, išdžiūti: Kur išsprógo sėtiniai, burokų įdiegiau.

9. visiems išmirti: Jauni išvažinėjo, kaip seniai išsprógsma, kas kaime bedirbs!
ãkys [ant kaktõs] išsprógo

1. labai nustebo: Nuo tos žinios jam ãkys an kaktõs išsprógo. Žvilgt už daržinės – man i ãkės an kaktõs išsprógo: tie [vokiečiai] jau [karvei] ragus bekertą.

2. Ãkys išsprógo, kol tokį maišą atvilko.
nusprógti.

1. sutrūkti, suskilti: Kubilo lankai nusprógsta, [kubilas] sugriūna, pardžiūna. Nusprógęs lankas, pataisyk tą kubiliuką. Nusprogo klumpis, ir parejau basas. suskirsti, nušašti: Lūpos nusprógo. Gumbeli, kad tavo liežuvėlis būtų nusprogęs [už įskundimą] !

2. nudvėsti, nustipti: Karvė užsirijo bulvių i nusprógo. Da buvo veršis anos susirgęs, a pargirdėm, a paršėrėm – vos nenusprógo. A tokį pilną viedrą duodi veršiuo – nūsprógs. Negink taip, o kumelė nūsprógs. Jos. užėdę tų nuodų – mat nusprógę. Senas buvo ir nusprógo tas mūsų bėrasai arklys. Neištūrės karvė nenusprogusi tokio [je] ganyklo [je]. Ir tankiai žmogus randi – skersai kelio kurmis ėjęs ir nusprogęs. Nusprogo meška, mesk ir dūdas į šalį. Gaidys manė manė ir nusprogo.

3. mirti, galą gauti: Sakov, par tas dvi dieni nenusprógs [nevalgę]. Mažne nusprógo begerdamas. Buvo ten darbų, būtumėt nusprógę, kad taip būtumėt dirbę kaip mas. Jei kas pastatytų pri tokio darbo mūso vaikus – nusprõgtų. Nusprógsiu, bet neisiu operacijos dirbti. Nei ai nepasakė – nūsprógo, i gan. Kaip tas vartas nusprógo, žmogaus širdis ataugo. Pasiutęs gerumas! toj vilkaunėj ko nenusprogau! Baigu nusprógti. Dėl ano gali nusprógti – toks arklaširdis. Nusprógs kaip ubago paršelis beėsdama. Par aštuonioleka metų karaliavęs, o devyniolektūsiūs parsirgęs nusprogo. Kol riebusis sulys, tai liesasis nusprogs (padvės). Ka tu ben nusprõgtumi!
nusprogtinaĩ. Dainiuos ten anie, gers nusprogtinaĩ. nusigaluoti (dirbant): Badą giniau, kito nieko, o dirbau visą amžių nusprogdamós. Lai nusprogstas nerti su tokiais linkstančiais virbalais!

4. užskursti, sulysti, sumenkėti: Aš tokia padvėsusi buvau, nusprógusi, aš negalėjau tarnauti, neturėjau jėgos. Jis daba toks nusprógęs, ka baisu žiūrėti. Kur jau nusprógęs koksai paršas, niekas neperka. Ir ans pamato, kad vaikas vedasi tokį nusprogusį šunį skandinti. | Įdevė tris keturius nusprógusius obulus. Tokia nusprogusi obelelė besanti su mažais obuleliais.
nusprógusiai. Nusprógusiai (tingiai) bedarbuojanties tiek berandas ir gero [je] buto [je].

5. nuskursti, nusigyventi: Nūsprógę yra, nūvarė ūkę. Nūsprógęs toks kolektyvas. Ka biednas, sakydavo – ans nusprógęs.
nusprógusiai. Apei anus visi nusprógusiai gyvena.

6. sumažėti, paliauti: Palauk, nevažiuok, ben speigas nusprógs. Kad šaltis nusprogtų, reik suskaityti visų po dvyleka – vienakių, plikių, ruišių ir raudonplaukių.

7. nusigerti: Buvo nusisprogęs bežulikaudamas. Jis taip nusisprógo, kad vos bepaeina. Jau tu šiandie ir vėl nusisprógai.

8. išdykti, pasidaryti piktam, įžūliam: Tai nusprógęs vaikas!

9. išsiskleisti.
juokaĩs (iš juõko) nusprógti labai juoktis: Ką tu juokų pydirbai: galėjom nusprógti juokaĩs. Mes mažne nusprógom iš juõko. Petras liubaus ka pasakys, juokaĩs nusprógdavom. Ten juokaĩs nusprõgtumi iš to muno darbo.
pasprógti.

1. įtrūkti, supleišėti: Pasprógsta tegu kiek, padžiūsta an ugnies bulbos. Papai nu saulės pasprógę, neduodas [karvė] milžti. apačioje įtrūkti.

2. paželti, pakilti: Žolikė pasprõgs, lengviau šert bus. O Dainavos šalies berneliai džiaugsmu pasprogo, kad atėjo didiems žygiams metas.

3. išvirsti, išlįsti į viršų: Viena akis toki yr baltesnė, biškį tokios pasprógusios tos akys.

4. nudvėsti, nugaišti: O karvė buvo jau pasprógusi.

5. persitempti, nusivaryti, patrūkti: Pasprógusi kumelė buvo, dėl to ir neatėmė. Mūso arklys vakar pasprógo.

6. numirti, galą gauti: Mažne pasprógau betempdama tą maišą. Gal daugiau nebmatysmos, gal pasprógsu.

7. godžiai pavalgyti, pagerti, paryti: Pasprógo, o nė dėkui, nė užgraužo – toks kiaulė. Dirbsi kaime – būsi pasprógęs.

8. pagerti alkoholinių gėrimų: Pasprógę velniškai įkyrì. Pasisprógti važinėjovos, ne piršties. Atvažiavo pasisprógti, pagerti, paėsti – tokie žentai. Nuo alaus nebūtų teip pasisprógęs, kad kitko nebūtų buvę.
juokaĩs pasprógti labai juoktis: Visi gali juokais pasprogti.
pérsprogti

1. perplyšti, perskilti: Taukš taukš pársprogo lankai bosuo. Tie balti kiaušiniai nestipriais kevalais – keli parsprógo. Tuščias katilas ant ugnies parsprogo. Siena kad pársprogusi a supuvusi, tai anie. ten gyvena. Šakelė trekš sukama, obuolys šliūkšt per lapus ir bubt po kojų, net persprogo ir sultys ištiško. Bet iš to didžio jo. juoko abidvi lūpos parsprogo. Tuo tarpu ledas parsprogo, ir arklys įmurmėjo ravan. Kepėja išsižiojusi kepė, jei duona pársprogo. O jau kriokimas [tankų],
Dieve susimylėk, galva gali persprogti. Iš didelio gailesio senutės širdis persprogo. Šeimyna gal pársprogti beėsdami [obuolius]. Kaip gėrė tas milžinas antrą kartą [v] andinį, ir parsprogo. Blezdinga gieda: rytą vakarą, rytą vakarą lapynė – jei nori, pársprok. Ji pérsprogtų iš pavydo. Kad tu i parsprógtum! Nors persprok – niekas tuo nepatikės.

2. kurį laiką godžiai valgyti.

3. persivalgyti: Susprogo cielą bliūdą košės i pársisprogo, i daba serga.

4. persigerti alkoholinių gėrimų: Pársisprogę nebžino ką betauzyti. Dieną gėrė mieste i pársisprogo, o daba serga. Ką anie bežino pársisprogę!

5. girtaujant netekti, prarasti: Pargėrė, pársprogo protą, blūdija.

6. sumažėti. Ant ryto parsprógo šaltis.

7. išsprogti
1.
pẽčius pérsprogo gimė mergaitė: A nežinai, Petruo pẽčius pársprogo!
mólio sùbinė pérsprogo paliovė draugavę, susipyko: Ne ilgam ta meilė – parsprogs molio subinė. Visumet molio subinė parsprogsta su didžiu balsu – teip būs ir vokyčiuo.
piesisprógti. prisprogti
5. Pysisprógęs voliosis kai kiaulė. Į pakrūmę eita pysisprógę.
prasprógti

1. kiek įtrūkti, įplyšti: Prasprógęs vėdaras juo skanesnis. Pamidorai prasprógę prasprógę – kas anims? Prasprógo lūpa, i vėžys įsimetės. Kaip pyspaudė, tas skaudulys prasprógo pradėm.

2. kiek praskleisti pumpurus, sulapoti: Jau prasprógo medelio čiepas, atsigaus. Žolikė bežaliuojanti, medžiai prasprógę. Vai, prasprogtau, kaip rūtelė pražydėtau, kad tave, berneli, gyvą žirgelis parneštų. Rykštė Aarono naktį prasprogus. Oi kap uždaboju tave bernelį, prasprog mano širdelė, prasišviečia akelės. Nenubudo tik jausmai jauno bernelio, neprasprogo jo širdis.

3. iššvaistyti girtaujant, pragerti: Prasprógti greitas, nepalaiko rublio. Prasprógo visą algą, a tatai žmogus?! Atejęs pilną vietelę rado, pilnus pašalius, o prarijo, prasprógo viską. Tėvas viską prasprogs, vis girtas, vis girtas. Tai jau vėl visus pinigus prasprogai, nevidone!

4. girtaujant nusigyventi: Rupūžė tas, prasisprógęs, prasibuvęs.
prisprógti.

1. sprogstant prikristi: Prisprógsta valgis [žiežirbų].

2. iki kurios vietos įskilti.

3. apsiskleisti (pumpurais).

4. d aug privalgyti, prigerti, priėsti: Prisprógau tų kleckų lig kaklo. Koks čia darbinykas, prisprógo tik lašinių ir išėjo. Priėste, prisprogste, kur gerti gauste? Nueiste į balą, ten galą gauste. Ar durnaropių senis prisprogo, ar kurių galų! Katė, strazduičių prisprogus, tris dienas neina į triobas. Ale ragana jau tiek buvo priputus, tiek prisprogus vandenio, kad jau buvo tep kap prisukta votis. Prisprogo muno prakaito. Daug tu prisprógai (gavai), kad muni įskundei?! Ana prisprógusi yr visokių velnių – ana galia nebeiti numie. Prisisprógai iki rumbo, nors ačiū pasakytum. Parejo karvės iš lauko prisisprógusios dobilų, vos į staldą įtelpa. Jis tų turtų prisisprógęs neužžinomai.

5. prigerti, prilakti alkoholinių gėrimų: Pareina keturiums prisprógęs, i viskas. Amžinatėlis sau prisprógęs išmušo visus langus. Prisprógęs nė vienas nenora apsileisti. Veizu, ka atvažiuona prisprógęs arielkos, ka ta mašina eina vizgių vizgais. Kas nora, lig mėlenumo prisprógsta. Prisprógsta iki žemės graibymo, o paskum serga. Prisisprógo, mažai kojėse stovėjo. Nieko pelno iš jo uždarbio – kasdien prisisprógęs. Prisisprógęs – ką su anuo susirokuosi: nei penki, nei devyni. Eik tu, kvaily! prisisprogęs plempi, nė pats nesižinai ką. Prisisprógusi boba už velnį baisiau.

6. nuskęsti, prigerti: Upis yr gili – i kiek prisprógsta. Ka nebūčiu ištraukęs, būtų klane prisprógęs. Kumelė prisprógo Pajuodgiry.
susprógti.

1. nuo sprogimo subyrėti, sugriūti: Susprógo ginklų sandėlis. [Lėktuvas, ] krypuodamas sparnais, nusklendė ištuštėjusia padange už miško ir ten susprogo, nepasiekęs žemės. Tą pečių uždarė, ir susprogo tas pečius iš tos piktvarlės garo.

2. suskilti, sutrūkti: Stiklas susprógo. Susprógęs vandentiekio vamzdis. Varlakiai – liga tokia: šunta tarp pirštų, susprógsta, sutrūkinėja. Viena jo klumpė susprogusi ir sutraukta viela. Pečius buvo didelis molinis, nudrėbtas, ka nesusprógtų.

3. išskleisti pumpurus, sužaliuoti, sulapoti: Beržai susprógs kaipmat, nespėsi apsižvalgyti. Kolei medžiai nesusprógę, tai žolės ir nėra. Jei iš karto susprógsta alksniai ir beržai, tai vasara nei šlapia, nei sausa. Ir susprogo visi medžiai, ne visi žydėjo. sudygti: Kvietys bile žemėj susprógsta.

4. godžiai suvalgyti, suėsti, suryti: Šuo susprógo meisą. Špokai susprógo pusę viešnių. Daug susprogsta tos bjaurybės kiaulės. Karvapilviai tie pijokai, patį velnį galia susprógti. Atejo girtas, tai ir bandeles, ir uogas – visa nuo stalo susprógo. Suėdėt, susprogot man treigį jautį su nagais, su ragais, su visais daiktais. sudaužyti, sugadinti: Patį puikiąjį bliūdą susprógai.

5. sugrobus pasinaudoti: Susprógai muno šimtelius (buvau paskolinęs ir nebeatidavei) . Susprogai išlupęs nuo mūsų tokius pinigus, susprogai, suėdei vaiką!
užsprógti

1. atsprogus užkristi.

2. sulapojus užkeroti: Medžiai užsprogę, ir nieko nematyti pro langą.

3. užryti, užvalgyti.

4. užlakti, užgerti svaigiųjų gėrimų: Kas vyrams rūpa – tik užsprógti myžalo kokio.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sprógti, </b>-sta, -o. <br/>1. <span class="explanation">d</span> ėl tam tikros reakcijos staiga su stipriu smūgiu išskirti energiją: </span> Laivo triumuose sprogo siera, ir laivas akimirksniu nuskendo. Sprogstamosiomis medžiagomis vadinami junginiai arba jų mišiniai, kurie nuo smūgio užsiplieskia, virsta dujomis ir išskiria daug šilumos. Grynos šviečiamosios dujos dega nesprogdamos. Sprogstamosios dujos. Atrodė, kad tučtuojau sprogs <span class="explanation"> (prasiverš) </span> sukilimas. Sprogo naujas juokas. <span class="explanation">staiga nutrūkstantis ar pritilstantis</span>. Sprógstančioji, arba lūžtančioji, priegaidė. Priebalsis <span class="explanation">d</span> yra sprogstamas. Sprogstamàsis garsas. <br/>2. <span class="explanation">suirti, sugriūti, sutrūkti į dalis nuo stipraus smūgio, sukelto staiga išsiskyrusios energijos: </span> Par karą sprógo stotis, mūso visi langai iš tos virtuvės išbiro. Sprógo tas akmuo i prikirto pri sienai tą mergelę. Ale tik biškį pakrapštinėjau, sprógo – ir akies neliko. Ka tik ans ras kokias sprogstamósias tas bombas, ka ans leis ir išsprogdins. Suvirtom į griovį, apsukui bombos sprógsta. Anie įmetė ampoles kokias sprógstančias. Kai davė butelis, sprógo, apšutino i burną, i rankas. Bačka sprógo, su žibalu apliejo, i mirė. Yra ir vieną kartą gyvenime sprogstančių žvaigždžių. <br/>3. <span class="explanation">atsirasti plyšiui, įtrūkti: </span> Reiktum būti sprogtinomis trobomis nuo šilumos. Reik duoti [neklaužadai], ka subinė sprõgtum! Ans trenkės į tą mašiną, i sprógo galva anam. Šoko nuo dviračio, sprógo plaučių gyslos. Jum ausys kad nesprógt nuo mano dainų! Čia iškyla spuogas, čia sprógsta. Kodė tavo kailinių nugara sprógus? Ašis geležinė iš smarkumo įlindo į žemę i sprógo par pusę. Įpyliau karšto vandens, ir sprógo stiklinė. Nuo alaus statinės sprógsta. Rąstas [bitėms] buvo apdengtas su stogu, ka neaplytų, ka nuo saulės nesprógtų, neaižėtų. Obuolys, kritęs nū obels, sprogo ir sueižėjo. Šunys vos nesprogo, berydamys meisą. Parnešė sprógtinas <span class="explanation"> (nuo kurių galima patrūkti) </span> naštas. Galva sprógsta, tep skauda. Galva ūžė, sprogo skausmu. Tegul prastas pilvas sprõgs, negu geras valgis vėjais nueis. Nekimšk per daug – pilvas sprogs. Iš visų šalių vargas spaudžia, nors imk ir sprok! Gale lauko puodas sprogsta. <br/>4. <span class="explanation">labai prisipildžius būti tempiamam, plečiamam: </span> O jau sprógsta anam viduriai – prigėręs to vandens. Nuo tų pelų i sprógsta daba veršiam pilvai, ka užėda jų. Nebegaliu tverti, man burna pusiau sprogsta! | Vyras kaip išsiėdė – neb tas, sprógsta raudoniu <span class="explanation"> (labai raudonas) </span>. <br/><b>sprógstančiai</b>. sprogstančiaĩ: Sprogstančiaĩ priėdė kiaulės bulvių. <br/>5. <span class="explanation">skleisti pumpurus, lapuoti: </span> Sprogsta medžias. Įčiepinau i žiūriu: sprógsta – prigys. Vyšnios sykiu sprógsta ir žydi. Kai medžiai sprógsta, visados atšąla. Pumpurai buvo besprógstą, i še – užšalo baisiausiai. Dar̃gi lapai nėra sprógę. Jau ka nesprógusius medžius užgriauja, tai pavasario gero greit nelauk. Jei miškas ilgai sprogsta, tai, sako, bus tais metais blogi metai. Kuojos nerši aliksniam sprogstant. Nesprók nesprók, aržuolėli, šiąnakt bus šalnelė. Sprogsta rožės, sprogsta rūtos, sprogsta lilijelės, sprogsta mano jaunos dienos kaip darže žolelės. Veizdėkit … ant visų medžių: kad jau sprógsta, žinote, jog jau arti yra vasara. Kad pradest jo. šaka sprogt, … numanot, jog arti vasara yra. Ė tu, šarka. Dar jauna esi. Dar tik sprogsti. Ką tik buvau besprógstanti kaip darže rūtelė. Medum sėji – pipirai sprogsta. Medų pasėjai – pipirai sprogsta. Nei sprógsta, nei žydi – ir uogos esti. <span class="explanation">d</span> ygti, kaltis: Jiem ūsai kaip tik pradeda sprogti, siunta. Kad barzda pradeda sprogti, tai jie plaukučius išrauja. <br/>6. <span class="explanation">nuo karščio atitrūkus šokti, lėkti tolyn: </span> Nurimę sustojom prie tviskančio laužo, kur žiežirbos čirkšdamos sprogsta į veidus. Kaip sprogo ugnies sprogulė į mane, ir išdegė man užpakaly drevę. <br/>7. <span class="explanation">lįsti į paviršių, iššokti, išvirsti: </span> Puta šaltas vė [ja] s, ka ir akys sprógsta lauku. Vincas tik dairosi į visas puses, kad net akys sprogsta. <br/>8. <span class="explanation">švisti, aušti: </span> Dienelė sprogo grįžtant iš vaišių. Aušrai sprogstant, Liuprektas puolė ant lietuvių abažo. <br/>9. <span class="explanation">stipti, dvėsti: </span> Ko veršelis sprógo, mun uždarbė, o tau, daktare, negarbė. Vaikai, tik nemuškit ir netraiškykit [bitės]: ana ne sprógsta, o miršta. Musmirės tai tos nuodingos, musės nuo jų sprógsta. Čigonai tik duodavai i duodavai į šonus, kad tik bėgtų arklys kad ir sprógdamas. Ir arklys sprogdamas spiria. Nesprogs žiurkė ant aruodo. <span class="explanation">būti arti dvėsimo, galuotis: </span> Sprógo sprógo karvė kokį mėnesį. <br/>10. <span class="explanation">galą gauti, mirti: </span> Anie sprógsta žemėn, netura nėko. Nedovenosu, kad i sprógsu, nedovenosu! Vos pakobrinu – rodos, ka jau sprógsiu šiandien. Tesprõgstie ans ir ano vaikai už tokias jeibes! Sprógau žemė [n], į torą įkibusi ejau, ale ano pagelbos neprašiau. Koks gimė, toks i sprógs. Koks jau velnias gimė, toks ir sprõgs. Melagiu gimęs, melagiu ir sprogs. Vilku gimęs, vilku i sprogs. <br/><b>sprogtinaĩ</b>. Nepjauk teip sprogtinaĩ. <br/>11. <span class="explanation">atlėgti, kristi, liautis: </span> Sprógo šaltis – ir alsuoti lengviau pasidarė. Argi tas šaltis nesprõgs, ilgai vargys? Sakiau, kad, stojus jaunam mėnesiui, sprõgs šaltis – ir sprógo. Pašala pašala gerokai, veizėk, ir sprógsta šaltis. Vakar suskaičiau dvyleka plikagalvių, ir šaltys sprógo. <span class="explanation">pasibaigti, išsekti: </span> Bronė – kantri motriška, ale jau kentalas sprógo. Senims yr kantrybė sprógusi, veizant į jaunų darbus, i bamba. <br/>12. <span class="explanation">nueiti niekais, būti išleistam, išeikvotam: </span> Anam sprógo šimtinelė iš kišenei, kol vaiką pagydė. Štai švogeris paprašė į kūmus – pusrublis sprogo. <br/>13. <span class="explanation">godžiai valgyti, gerti, ryti: </span> Nesprók tiek daug! Ans sprógsta ką pagrobdamas. Tie žalčiai tranai darbo nedirba, o tik medų sprógsta. Sprógti težinai, o pri darbo nėko neišmanai. Jau mun duoną ėdėt, rijot, sprógot! Sprók, ką turi po nosės! Eikit greičiau sprógt, jau kadai išviriau! Užteks tau sprógt, palik da ir man. Toks karštis – vandenį tik sprógstam bepradėm. Oho, kad sprógsta, net ausys linksi. Tas arklys toks pasiutęs, groba tas avižas ir sprógsta. Ateina i sprógsta lapus burokų tos senės vištos. Sprók mano gerą <span class="explanation"> (naudokis) </span> i gerk mano ašaras! <br/>14. <span class="explanation">gerti alkoholinius gėrimus: </span> Sprógsta i sprógsta par dienas, o vaikai netura ko ėsti. Nesprógęs dreba visas kaip kisielius. Visi tik sprógsta, tik ryna tą smarvę. Gavo algą i sprógsta, o čia keturi vaikai. Sprógo kas dieną degtinę ir prasprogo savo ūkį. Tau tai užtruks, nebeturėsi iš ko sprogti. Tie visi duoda jam sprogti, tai ir parsivelka namo snukiu ardamas. Kad tik turėčiau kuo girdyti, o sprogstančių bus! Ka velnias prišoks, ir iš kirvio koto sprógs. <br/>15. <span class="explanation">pulti, gvieštis, siekti: </span> Senovė [je] sprógdavo tie vyrai ant tų pinigų kai velniai. <br/>16. <span class="explanation">vargti: </span> Sprógau visą dieną ant mašinos stalo, kad kūlėm. <br/><b> ãkys [iš kaktõs] sprógsta</b><br/>1. Įvertė lašinių [į lėkštę] – ãkys sprógsta. <br/>2. Tavo ir ãkys sprógsta tą akmenį kelant. Dirbsi, prūnysi, ka ãkes iš kãktos sprógs. <br/><b>badù sprógti</b> <span class="explanation">badauti: </span> Vaikai sprógsta badù, netura ką duoti. <br/><b>galvà sprógsta [pusiáu] </b> <span class="explanation">užgula sunkios mintys: </span> Pasiklausai, kas senovė [je] buvo, plaukai stojas, galvà sprógsta pusiáu. <br/><b>iš ãpmaudo (iš pỹkčio, iš piktùmo) sprógti</b> <span class="explanation">labai pykti: </span> Aš iš ãpmaudo galiu sprógti. Susiedė iš piktumo ko nesprogsta! Tegu ji sprogsta iš apmaudo, tegu šėlsta. Kaip man rodos, žmogus sprogsta iš pykčio. <br/><b>iš juõko (juokaĩs, juokù) sprógti</b> <span class="explanation">labai juoktis: </span> </span> </span> Žiūrint į girtus, galima sprógti iš juõko. Teip mumis išjuokino, kad mes sprógom juokaĩs. Net sprógsta juokù. <br/><b>iš pavỹdo sprógti</b> <span class="explanation">labai pavydėti: </span> Raganos dukra … šilko marškinius išvydo – vos nesprogo iš pavydo. <br/><b>iš puikýbės sprógti</b> <span class="explanation">labai puikuotis: </span> Na, bet iš puikýbės sprógsta! <br/><b>mólio bùlys sprógo</b> <span class="explanation">suiro didelis draugiškumas: </span> Sprógo mólio bùlys ir juodum, bet par daug ir laižės. <br/><b>net dañtys sprógsta</b>. Išėjus sargybiniui, sesuo metėsi valgyti: duoną laužia, sviestą su pirštu tepasi, arbatą pilasi, kad kemša, net dantys sprogsta. <br/><b>širdìs sprógsta [pusiáu] </b>. <span class="explanation">labai skaudu, liūdna, gaila: </span> Muno širdis pusiau sprogsta. Kaip tau širdìs nesprógo vaikus palikti ir išvažiuoti! Tai to jauno bernelio žirgelis žvengia, o man, jaunai mergelei, širdelė sprogsta. Gailu veizėti į tą vaiką – širdìs sprógsta pusiáu. Tėvam širdis sprogo matant, kaip jų turtai pusiau skyla. <br/><b>širdìs sprógsta iš džiaũgsmo</b>. <span class="explanation">labai linksma: </span> Širdelė sprogsta man iš džiaugsmo! <br/><b>šónai vos nesprógsta iš juõko</b> <span class="explanation">labai ima juokas, labai juokinga: </span> Vakar, grėbdamas šieną, kai ėmė apie grėblį dainuoti, tai visų mūsų šonai vos nesprogo iš juoko. <br/><b>tulžìs sprógo</b> <span class="explanation">prasiveržė pyktis: </span> Na, žinai, ir aš nebetylėjau. Čia mano tulžis sprogo. <br/><b>apsprógti</b>. <br/>1. <span class="explanation">aplink įtrūkti, įskilti: </span> Aprėžė su ta magnasava kulkele …, tuojau mūras apsprogo kaip stiklinės dugnas. <br/>2. <span class="explanation">sudygti, sulapoti, sužaliuoti: </span> Apauga, apsprógsta – gražu, o dabar medžiai pliki. Tik ką apsprógę dobilai. <span class="explanation">visam apdygti: </span> Sėklas užnešė <span class="explanation"> (atpūtė vėjas), </span> ir apsprógo laukas pušelėms. <span class="explanation">įsimesti: </span> Rožė. jam ant veido apsprogo. Dedervinė apsprógo. <br/>3. <span class="explanation">nudvėsti: </span> Apsprógo kiaulių vieną metą čia nemažai. <br/>4. <span class="explanation">būti arti dvėsimo: </span> Apsprógusį veršį pripjovė ir meisą išpardavojo. <br/><b>atsprógti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atskilti, atitrūkti, atplyšti: </span> Koja pakrypterėjo, ir atsprógo, atplyšo kaulelis. Krito nu vežimo, atsprógo šonkaulis kaži kaip. Dalgio briauna atsprógo. Uzbono ausis atsprógo. Žiežirba atsprógo nuo ugnies. <span class="explanation">atsiknoti, atšokti: </span> Vaikai, jau atsprógo medžių žievė, dabar galim dūdas sukt. Sako, ka jai raumenys atsprógo nu kulšies. <br/>2. <span class="explanation">vėl išsiskleisti, išleisti atžalas, atželti, sulapoti: </span> Nušalęs uosis vėl atsprogo iš pašakių. Atsigavo, atsprógo obelės nušalusios. Šakutės atsprógsta, gal atsigaus vyšnios iššalę. Atsprogs mano žali lapai, ataugs mano viršūnėlė. Atsprok atsprok, ąžuolėli, jau žiema praėjo. Kiti javai atsigavo, roputės ir atsprogo. <br/>3. <span class="explanation">pasitenkinti gėrimu: </span> Na, ar jau atsisprógai? <br/><b>įsprógti</b><br/>1. <span class="explanation">įskilti, įplyšti, įdužti: </span> Medis įsprógęs. Puodas yr biškį įsprógęs, gali pilti pieną – netekės. Įsprógęs stiklas. Žemė insprógus, vanduo susgers. Staibukaulis nėra palūžęs, bet tiktai įsprogęs. <br/>2. <span class="explanation">atitrūkus įšokti, įlėkti, įkristi: </span> Sprogo krosnyje žarija, įsprógo lovon ir uždegė šiaudus. <br/>3. <span class="explanation">prisivalgyti. </span> <br/>4. <span class="explanation">įsigerti, įgerti: </span> Aš esu biskį įsprógęs. <br/><b> širdìs įsprógo</b> <span class="explanation">labai kas įkyrėjo: </span> Širdìs yr įsprógusi, visai paėdė širdį. <br/><b>išsprógti</b><br/>1. <span class="explanation">iššokti į paviršių, išsiveržti, išsikišti, išvirsti: </span> Lūpos kiečiau susičiaupė, ir kaktoj išsprogo didelė kaip driežas mėlyna gysla. A kelnės traukas, a tu drūktėji – subinė išsprógusi. Pilvas išsprógęs kai baisiausio pono. Velnio akys yr išsprógusios, raudonos ir žiba kaip žarijos. Akys išsprógusios kaip žalčiuo, misliju, ka ans mun dės! Rėžė su votegu, ir išsprógo akys. Par akį trinkt, akis ir išsprógo. Visi susirinko, rūko rūko [pypkę] – net akys išsprógo. Gerk su protu, kad ir akys išsprogtų. Kad tau akys išsprógtų už tokį darbą! <span class="explanation">išpampti: </span> Išsprogę, išsiliję parejo, o išejo sulysę. <span class="explanation">pasirodyti, ištrykšti: </span> Anundžio net ašaros išsprogsta nuo tų Deveikos žodžių. <br/>2. <span class="explanation">išsproginti, išversti: </span> Žiūri išsprogęs akis. Ko žiūri teip akis išsprogęs? Akis akiplėšiškai išsprogęs, lūpą pakabinęs. <br/>3. <span class="explanation">išlėkti atitrūkus, atskilus: </span> Jei žarija iš krosnies išsprogsta pleškėdama, bus piktas svečias. <span class="explanation">atskelti: </span> Peilis lai išsprógtu viduriu, bet dar papjaunamas. <br/>4. įsprogti 1: Išsprógęs lange stiklas. <br/>5. <span class="explanation">išskleisti pumpurus, sulapoti: </span> Radasto šakelės pusiau išsprógusiais pumpurais. Medžiai išsprogsta. Jau, mačiau, išsprógę žilvitėliai žali, pusė lapelių išleista. Beržams išsprógus, ąžuolai dar tebesti pliki. Išsprógę jau uogelės. Pumpurai jau išsprógo. Kadai jau išsprógo, ka taip nesteigas augti greitai. Kad šalnelės nebijočia, per naktį išsprogčia. Kap išsprogs išlapos tvorelėn kuolelis, tai tada paimsiu aš tave, mergele. Nukris lapeliai, išsprogs ir kiti, numirs tetužis, kur gausu kitą. Neišsprogs girelė [je] sausoji lazdelė. Kol ąžuolai neišsprógo, kailinių nepadėk. Iš to pat graikų su romėnais kelmo ir mūsų tauta yra išsprogus. Christus, sūnus Dievo, iš jo širdies išsprogo. <br/>6. <span class="explanation">godžiai suvalgyti, išgerti, išryti: </span> Visą bulbynę išsprógo. Velniškas yr ėdimas muno uošvėnės: išsprogtų ir kiminus iš sienotarpių. <br/>7. <span class="explanation">išgerti (alkoholinių gėrimų): </span> Tą butelį išsprógsta, perka kitą – to negana. Tu vienas išsprógai, o py manęs neatnešei. <br/>8. <span class="explanation">visiems galą gauti, išdvėsti: </span> Ka išsprogs gyvaliai, nusipirksu kitus. Visos mūsų kiaulės išsprógo. Ir mano arkliai išsprogs. <span class="explanation">neprigyti, išdžiūti: </span> Kur išsprógo sėtiniai, burokų įdiegiau. <br/>9. <span class="explanation">visiems išmirti: </span> Jauni išvažinėjo, kaip seniai išsprógsma, kas kaime bedirbs! <br/><b> ãkys [ant kaktõs] išsprógo</b><br/>1. <span class="explanation">labai nustebo: </span> Nuo tos žinios jam ãkys an kaktõs išsprógo. Žvilgt už daržinės – man i ãkės an kaktõs išsprógo: tie [vokiečiai] jau [karvei] ragus bekertą. <br/>2. Ãkys išsprógo, kol tokį maišą atvilko. <br/><b>nusprógti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sutrūkti, suskilti: </span> Kubilo lankai nusprógsta, [kubilas] sugriūna, pardžiūna. Nusprógęs lankas, pataisyk tą kubiliuką. Nusprogo klumpis, ir parejau basas. <span class="explanation">suskirsti, nušašti: </span> Lūpos nusprógo. Gumbeli, kad tavo liežuvėlis būtų nusprogęs [už įskundimą] ! <br/>2. <span class="explanation">nudvėsti, nustipti: </span> Karvė užsirijo bulvių i nusprógo. Da buvo veršis anos susirgęs, a pargirdėm, a paršėrėm – vos nenusprógo. A tokį pilną viedrą duodi veršiuo – nūsprógs. Negink taip, o kumelė nūsprógs. Jos. užėdę tų nuodų – mat nusprógę. Senas buvo ir nusprógo tas mūsų bėrasai arklys. Neištūrės karvė nenusprogusi tokio [je] ganyklo [je]. Ir tankiai žmogus randi – skersai kelio kurmis ėjęs ir nusprogęs. Nusprogo meška, mesk ir dūdas į šalį. Gaidys manė manė ir nusprogo. <br/>3. <span class="explanation">mirti, galą gauti: </span> Sakov, par tas dvi dieni nenusprógs [nevalgę]. Mažne nusprógo begerdamas. Buvo ten darbų, būtumėt nusprógę, kad taip būtumėt dirbę kaip mas. Jei kas pastatytų pri tokio darbo mūso vaikus – nusprõgtų. Nusprógsiu, bet neisiu operacijos dirbti. Nei ai nepasakė – nūsprógo, i gan. Kaip tas vartas nusprógo, žmogaus širdis ataugo. Pasiutęs gerumas! toj vilkaunėj ko nenusprogau! Baigu nusprógti. Dėl ano gali nusprógti – toks arklaširdis. Nusprógs kaip ubago paršelis beėsdama. Par aštuonioleka metų karaliavęs, o devyniolektūsiūs parsirgęs nusprogo. Kol riebusis sulys, tai liesasis nusprogs (padvės). Ka tu ben nusprõgtumi! <br/><b>nusprogtinaĩ</b>. Dainiuos ten anie, gers nusprogtinaĩ. <span class="explanation">nusigaluoti (dirbant): </span> Badą giniau, kito nieko, o dirbau visą amžių nusprogdamós. Lai nusprogstas nerti su tokiais linkstančiais virbalais! <br/>4. <span class="explanation">užskursti, sulysti, sumenkėti: </span> Aš tokia padvėsusi buvau, nusprógusi, aš negalėjau tarnauti, neturėjau jėgos. Jis daba toks nusprógęs, ka baisu žiūrėti. Kur jau nusprógęs koksai paršas, niekas neperka. Ir ans pamato, kad vaikas vedasi tokį nusprogusį šunį skandinti. | Įdevė tris keturius nusprógusius obulus. Tokia nusprogusi obelelė besanti su mažais obuleliais. <br/><b>nusprógusiai</b></b>. Nusprógusiai <span class="explanation"> (tingiai) </span> bedarbuojanties tiek berandas ir gero [je] buto [je]. <br/>5. <span class="explanation">nuskursti, nusigyventi: </span> Nūsprógę yra, nūvarė ūkę. Nūsprógęs toks kolektyvas. Ka biednas, sakydavo – ans nusprógęs. <br/><b>nusprógusiai</b></b>. Apei anus visi nusprógusiai gyvena. <br/>6. <span class="explanation">sumažėti</span>, paliauti: </span> Palauk, nevažiuok, ben speigas nusprógs. Kad šaltis nusprogtų, reik suskaityti visų po dvyleka – vienakių, plikių, ruišių ir raudonplaukių. <br/>7. <span class="explanation">nusigerti: </span> Buvo nusisprogęs bežulikaudamas. Jis taip nusisprógo, kad vos bepaeina. Jau tu šiandie ir vėl nusisprógai. <br/>8. <span class="explanation">išdykti, pasidaryti piktam, įžūliam: </span> Tai nusprógęs vaikas! <br/>9. <span class="explanation">išsiskleisti</span>. <br/><b> juokaĩs (iš juõko) nusprógti</b> <span class="explanation">labai juoktis: </span> </span> </span> Ką tu juokų pydirbai: galėjom nusprógti juokaĩs. Mes mažne nusprógom iš juõko. Petras liubaus ka pasakys, juokaĩs nusprógdavom. Ten juokaĩs nusprõgtumi iš to muno darbo. <br/><b>pasprógti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įtrūkti, supleišėti: </span> Pasprógsta tegu kiek, padžiūsta an ugnies bulbos. Papai nu saulės pasprógę, neduodas [karvė] milžti. <span class="explanation">apačioje įtrūkti. </span> <br/>2. <span class="explanation">paželti, pakilti: </span> Žolikė pasprõgs, lengviau šert bus. O Dainavos šalies berneliai džiaugsmu pasprogo, kad atėjo didiems žygiams metas. <br/>3. <span class="explanation">išvirsti, išlįsti į viršų: </span> Viena akis toki yr baltesnė, biškį tokios pasprógusios tos akys. <br/>4. <span class="explanation">nudvėsti, nugaišti: </span> O karvė buvo jau pasprógusi. <br/>5. <span class="explanation">persitempti, nusivaryti, patrūkti: </span> Pasprógusi kumelė buvo, dėl to ir neatėmė. Mūso arklys vakar pasprógo. <br/>6. <span class="explanation">numirti, galą gauti: </span> Mažne pasprógau betempdama tą maišą. Gal daugiau nebmatysmos, gal pasprógsu. <br/>7. <span class="explanation">godžiai pavalgyti, pagerti, paryti: </span> Pasprógo, o nė dėkui, nė užgraužo – toks kiaulė. Dirbsi kaime – būsi pasprógęs. <br/>8. <span class="explanation">pagerti alkoholinių gėrimų: </span> Pasprógę velniškai įkyrì. Pasisprógti važinėjovos, ne piršties. Atvažiavo pasisprógti, pagerti, paėsti – tokie žentai. Nuo alaus nebūtų teip pasisprógęs, kad kitko nebūtų buvę. <br/><b> juokaĩs pasprógti</b> <span class="explanation">labai juoktis: </span> </span> </span> Visi gali juokais pasprogti. <br/><b>pérsprogti</b><br/>1. <span class="explanation">perplyšti, perskilti: </span> Taukš taukš pársprogo lankai bosuo. Tie balti kiaušiniai nestipriais kevalais – keli parsprógo. Tuščias katilas ant ugnies parsprogo. Siena kad pársprogusi a supuvusi, tai anie. ten gyvena. Šakelė trekš sukama, obuolys šliūkšt per lapus ir bubt po kojų, net persprogo ir sultys ištiško. Bet iš to didžio jo. juoko abidvi lūpos parsprogo. Tuo tarpu ledas parsprogo, ir arklys įmurmėjo ravan. Kepėja išsižiojusi kepė, jei duona pársprogo. O jau kriokimas [tankų], Dieve susimylėk, galva gali persprogti. Iš didelio gailesio senutės širdis persprogo. Šeimyna gal pársprogti beėsdami [obuolius]. Kaip gėrė tas milžinas antrą kartą [v] andinį, ir parsprogo. Blezdinga gieda: rytą vakarą, rytą vakarą lapynė – jei nori, pársprok. Ji pérsprogtų iš pavydo. Kad tu i parsprógtum! Nors persprok – niekas tuo nepatikės. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką godžiai valgyti. </span> <br/>3. <span class="explanation">persivalgyti: </span> Susprogo cielą bliūdą košės i pársisprogo, i daba serga. <br/>4. <span class="explanation">persigerti alkoholinių gėrimų: </span> Pársisprogę nebžino ką betauzyti. Dieną gėrė mieste i pársisprogo, o daba serga. Ką anie bežino pársisprogę! <br/>5. <span class="explanation">girtaujant netekti, prarasti: </span> Pargėrė, pársprogo protą, blūdija. <br/>6. <span class="explanation">sumažėti</span>. Ant ryto parsprógo šaltis. <br/>7. išsprogti 1. <br/><b> pẽčius pérsprogo</b> <span class="explanation">gimė mergaitė: </span> A nežinai, Petruo pẽčius pársprogo! <br/><b>mólio sùbinė pérsprogo</b> <span class="explanation">paliovė draugavę, susipyko: </span> Ne ilgam ta meilė – parsprogs molio subinė. Visumet molio subinė parsprogsta su didžiu balsu – teip būs ir vokyčiuo. <br/><b>piesisprógti</b>. prisprogti 5. Pysisprógęs voliosis kai kiaulė. Į pakrūmę eita pysisprógę. <br/><b>prasprógti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek įtrūkti, įplyšti: </span> Prasprógęs vėdaras juo skanesnis. Pamidorai prasprógę prasprógę – kas anims? Prasprógo lūpa, i vėžys įsimetės. Kaip pyspaudė, tas skaudulys prasprógo pradėm. <br/>2. <span class="explanation">kiek praskleisti pumpurus, sulapoti: </span> Jau prasprógo medelio čiepas, atsigaus. Žolikė bežaliuojanti, medžiai prasprógę. Vai, prasprogtau, kaip rūtelė pražydėtau, kad tave, berneli, gyvą žirgelis parneštų. Rykštė Aarono naktį prasprogus. Oi kap uždaboju tave bernelį, prasprog mano širdelė, prasišviečia akelės. Nenubudo tik jausmai jauno bernelio, neprasprogo jo širdis. <br/>3. <span class="explanation">iššvaistyti girtaujant, pragerti: </span> Prasprógti greitas, nepalaiko rublio. Prasprógo visą algą, a tatai žmogus?! Atejęs pilną vietelę rado, pilnus pašalius, o prarijo, prasprógo viską. Tėvas viską prasprogs, vis girtas, vis girtas. Tai jau vėl visus pinigus prasprogai, nevidone! <br/>4. <span class="explanation">girtaujant nusigyventi: </span> Rupūžė tas, prasisprógęs, prasibuvęs. <br/><b>prisprógti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sprogstant prikristi: </span> Prisprógsta valgis [žiežirbų]. <br/>2. <span class="explanation">iki kurios vietos įskilti. </span> <br/>3. <span class="explanation">apsiskleisti (pumpurais). </span> <br/>4. <span class="explanation">d</span> aug privalgyti, prigerti, priėsti: Prisprógau tų kleckų lig kaklo. Koks čia darbinykas, prisprógo tik lašinių ir išėjo. Priėste, prisprogste, kur gerti gauste? Nueiste į balą, ten galą gauste. Ar durnaropių senis prisprogo, ar kurių galų! Katė, strazduičių prisprogus, tris dienas neina į triobas. Ale ragana jau tiek buvo priputus, tiek prisprogus vandenio, kad jau buvo tep kap prisukta votis. Prisprogo muno prakaito. Daug tu prisprógai <span class="explanation"> (gavai), </span> kad muni įskundei?! Ana prisprógusi yr visokių velnių – ana galia nebeiti numie. Prisisprógai iki rumbo, nors ačiū pasakytum. Parejo karvės iš lauko prisisprógusios dobilų, vos į staldą įtelpa. Jis tų turtų prisisprógęs neužžinomai. <br/>5. <span class="explanation">prigerti, prilakti alkoholinių gėrimų: </span> Pareina keturiums prisprógęs, i viskas. Amžinatėlis sau prisprógęs išmušo visus langus. Prisprógęs nė vienas nenora apsileisti. Veizu, ka atvažiuona prisprógęs arielkos, ka ta mašina eina vizgių vizgais. Kas nora, lig mėlenumo prisprógsta. Prisprógsta iki žemės graibymo, o paskum serga. Prisisprógo, mažai kojėse stovėjo. Nieko pelno iš jo uždarbio – kasdien prisisprógęs. Prisisprógęs – ką su anuo susirokuosi: nei penki, nei devyni. Eik tu, kvaily! prisisprogęs plempi, nė pats nesižinai ką. Prisisprógusi boba už velnį baisiau. <br/>6. <span class="explanation">nuskęsti, prigerti: </span> Upis yr gili – i kiek prisprógsta. Ka nebūčiu ištraukęs, būtų klane prisprógęs. Kumelė prisprógo Pajuodgiry. <br/><b>susprógti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuo sprogimo subyrėti, sugriūti: </span> Susprógo ginklų sandėlis. [Lėktuvas, ] krypuodamas sparnais, nusklendė ištuštėjusia padange už miško ir ten susprogo, nepasiekęs žemės. Tą pečių uždarė, ir susprogo tas pečius iš tos piktvarlės garo. <br/>2. <span class="explanation">suskilti, sutrūkti: </span> Stiklas susprógo. Susprógęs vandentiekio vamzdis. Varlakiai – liga tokia: šunta tarp pirštų, susprógsta, sutrūkinėja. Viena jo klumpė susprogusi ir sutraukta viela. Pečius buvo didelis molinis, nudrėbtas, ka nesusprógtų. <br/>3. <span class="explanation">išskleisti pumpurus, sužaliuoti, sulapoti: </span> Beržai susprógs kaipmat, nespėsi apsižvalgyti. Kolei medžiai nesusprógę, tai žolės ir nėra. Jei iš karto susprógsta alksniai ir beržai, tai vasara nei šlapia, nei sausa. Ir susprogo visi medžiai, ne visi žydėjo. <span class="explanation">sudygti: </span> Kvietys bile žemėj susprógsta. <br/>4. <span class="explanation">godžiai suvalgyti, suėsti, suryti: </span> Šuo susprógo meisą. Špokai susprógo pusę viešnių. Daug susprogsta tos bjaurybės kiaulės. Karvapilviai tie pijokai, patį velnį galia susprógti. Atejo girtas, tai ir bandeles, ir uogas – visa nuo stalo susprógo. Suėdėt, susprogot man treigį jautį su nagais, su ragais, su visais daiktais. <span class="explanation">sudaužyti, sugadinti: </span> Patį puikiąjį bliūdą susprógai. <br/>5. <span class="explanation">sugrobus pasinaudoti: </span> Susprógai muno šimtelius <span class="explanation"> (buvau paskolinęs ir nebeatidavei) </span>. Susprogai išlupęs nuo mūsų tokius pinigus, susprogai, suėdei vaiką! <br/><b>užsprógti</b><br/>1. <span class="explanation">atsprogus užkristi. </span> <br/>2. <span class="explanation">sulapojus užkeroti: </span> Medžiai užsprogę, ir nieko nematyti pro langą. <br/>3. <span class="explanation">užryti, užvalgyti. </span> <br/>4. <span class="explanation">užlakti, užgerti svaigiųjų gėrimų: </span> Kas vyrams rūpa – tik užsprógti myžalo kokio.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.