užsopti

sõpti, -sta (-sti), -o. sópti.

1. pradėti sopėti, skaudėti: Sópsta rankos, kaip ugnėj dega. Pirštų galai so•psta nuo verpimo, kad ilgai čypini siūlą. Ma sópsta pirštus, kurpės nutrynė. Liežuvis nesópsta: blogiau šnekėk – da labiau sukas.

2. sopauti
3.
šìrdį sõpsta ima rūpestis, darosi gaila: Sõpsta šìrdį, matant senelių vargus.
apsõpti. pradėti sopėti: Jeigu žmogus apžabąla arba akys apsópsta, tai laukinių bičių medum tepa.
įsõpti. įsópti. pradėti sopėti, įskaudėti: Rankos insopsta bemelžiant. Jemant nuo dalgės, labai insopsta pusiau. Per dieną nugara įsõpsta. Tep kojas insopsta, kad negali per slenkstį perkelt. Blinksi blinksi duris, net galva insopo. Įsópo man galvą beskaitant. Įsópo pilvą nuo juokimos. Insopo kriūtines iš juoko. Liežiuvis insopsta ilgai bekalbant. Kad belaukiant bernužėlio galvelė įsopsta.
nusõpti. imti sopėti, nuskausti: Kojos nusõps bestovint. Kap jam kojos nenusõpsta – šitiek išvaikščioja. Nusopo sopo kojelės po svietelį vaikščiojančiam. Nuo ilgo rašymo nusópsta ranką. I nenusõpsti rankelės rašyt? Kad tavęs ir nenusõpsta sunkiai dirbant. Visi tie dejavimai, kur išsiveržė nuo pradžios amžių iš nusopusios žmonių krūtinės, nesunyko. Nusops bobom liežiuveliai apie mus bekalbant. | Rankas nusópau beardamas, bemaldamas, bekuldamas.
pasõpti, pasópti.

1. imti sopėti: Kojos sopte pasopo bevaikščiojant prieš kalną. Tam kartui pasopsta, ir nebejaučiu [bitės įgėlimo]. Čia pasopsta, čia pasopsta – kiekgi betrauksi, žmogus negi geležinis?!

2. kęsti sopulį: Putmenys kad ir atsileido, al cielą mėnesį buvau tokia pasõpusi (paliegusi) .
susõpti. susópti. imti skaudėti, suskausti: Man susopsta šone ir vėl atleidžia. Kap susõpo man galvą! Galva susopus – nemenu. Žiemą man ir susopsta galva. Pilvą kada susopsta, tada vadino gumbas. Ar galva susõps, ar širdis – neprisišauksi. Ir kojukių nesusópsta [ant kelių šokdinamam vaikeliui] ! Jiem susopsta, ir bėga an felčerį. Tegu susopusią krūtinę tamsioji nežinia užklos. Susopo visi sąnariai.
šìrdį (širdìs, síela) susópo. pasidarė liūdna, graudu: Vaikams taip susopo širdį, kad graudžiai ašarodami nubėgo į trobą. Važiuok, prasiblaškysi, širdį susopusią atgaivinsi. Ir giesmė nepabaigta, kai širdis susopo, ant dūšios labai sunku ir neramu tapo. Net man jaunam iš gailesčio širdẽlę susõpo. Síela man susópo.
užsõpti. pradėti sopėti, suskaudėti: Pašalau kojas, ir dantes ažusõpo. Jau dantys vėl užsõps. Ažusopo net galvą – rėkia šito radija. Kad pilvą užusõpsta kareiviam, tai jis gydo. Ažsopsta net kelią. Žusopsta jam kap kada ką. Ažupūtė vėjelis pušelę, ažusopo mergelei galvelę.
šìrdį užsõpo. gaila, liūdna, graudu pasidarė: Net šìrdį ažusõpo nuo šitokios nelaimės. Teip užsopo širdį, kad net raudojau.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sõpti, </b>-sta (-sti), -o. sópti. <br/>1. <span class="explanation">pradėti sopėti, skaudėti: </span> Sópsta rankos, kaip ugnėj dega. Pirštų galai so•psta nuo verpimo, kad ilgai čypini siūlą. Ma sópsta pirštus, kurpės nutrynė. Liežuvis nesópsta: blogiau šnekėk – da labiau sukas. <br/>2. sopauti 3. <br/><b> šìrdį sõpsta</b> <span class="explanation">ima rūpestis, darosi gaila: </span> Sõpsta šìrdį, matant senelių vargus. <br/><b>apsõpti</b>. <span class="explanation">pradėti sopėti: </span> Jeigu žmogus apžabąla arba akys apsópsta, tai laukinių bičių medum tepa. <br/><b>įsõpti</b>. įsópti. <span class="explanation">pradėti sopėti, įskaudėti: </span> Rankos insopsta bemelžiant. Jemant nuo dalgės, labai insopsta pusiau. Per dieną nugara įsõpsta. Tep kojas insopsta, kad negali per slenkstį perkelt. Blinksi blinksi duris, net galva insopo. Įsópo man galvą beskaitant. Įsópo pilvą nuo juokimos. Insopo kriūtines iš juoko. Liežiuvis insopsta ilgai bekalbant. Kad belaukiant bernužėlio galvelė įsopsta. <br/><b>nusõpti</b>. <span class="explanation">imti sopėti, nuskausti: </span> Kojos nusõps bestovint. Kap jam kojos nenusõpsta – šitiek išvaikščioja. Nusopo sopo kojelės po svietelį vaikščiojančiam. Nuo ilgo rašymo nusópsta ranką. I nenusõpsti rankelės rašyt? Kad tavęs ir nenusõpsta sunkiai dirbant. Visi tie dejavimai, kur išsiveržė nuo pradžios amžių iš nusopusios žmonių krūtinės, nesunyko. Nusops bobom liežiuveliai apie mus bekalbant. | Rankas nusópau beardamas, bemaldamas, bekuldamas. <br/><b>pasõpti, </b>pasópti. <br/>1. <span class="explanation">imti sopėti: </span> Kojos sopte pasopo bevaikščiojant prieš kalną. Tam kartui pasopsta, ir nebejaučiu [bitės įgėlimo]. Čia pasopsta, čia pasopsta – kiekgi betrauksi, žmogus negi geležinis?! <br/>2. <span class="explanation">kęsti sopulį: </span> Putmenys kad ir atsileido, al cielą mėnesį buvau tokia pasõpusi <span class="explanation"> (paliegusi) </span>. <br/><b>susõpti</b>. susópti. <span class="explanation">imti skaudėti, suskausti: </span> Man susopsta šone ir vėl atleidžia. Kap susõpo man galvą! Galva susopus – nemenu. Žiemą man ir susopsta galva. Pilvą kada susopsta, tada vadino gumbas. Ar galva susõps, ar širdis – neprisišauksi. Ir kojukių nesusópsta [ant kelių šokdinamam vaikeliui] ! Jiem susopsta, ir bėga an felčerį. Tegu susopusią krūtinę tamsioji nežinia užklos. Susopo visi sąnariai. <br/><b> šìrdį (širdìs, síela) susópo</b>. <span class="explanation">pasidarė liūdna, graudu: </span> Vaikams taip susopo širdį, kad graudžiai ašarodami nubėgo į trobą. Važiuok, prasiblaškysi, širdį susopusią atgaivinsi. Ir giesmė nepabaigta, kai širdis susopo, ant dūšios labai sunku ir neramu tapo. Net man jaunam iš gailesčio širdẽlę susõpo. Síela man susópo. <br/><b>užsõpti</b>. <span class="explanation">pradėti sopėti, suskaudėti: </span> Pašalau kojas, ir dantes ažusõpo. Jau dantys vėl užsõps. Ažusopo net galvą – rėkia šito radija. Kad pilvą užusõpsta kareiviam, tai jis gydo. Ažsopsta net kelią. Žusopsta jam kap kada ką. Ažupūtė vėjelis pušelę, ažusopo mergelei galvelę. <br/><b> šìrdį užsõpo</b>. <span class="explanation">gaila, liūdna, graudu pasidarė: </span> Net šìrdį ažusõpo nuo šitokios nelaimės. Teip užsopo širdį, kad net raudojau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.