.
skriaũsti, -ta, skriaũdo (skriaũto). skursti, menkėti, lysti, geibti, kriausti. .
apskriaũsti.
1. aptekti nešvarumais, apskresti, apkriausti: Apskriaũtom, bulbas kasdamos. Kaimo žmogus apskriaũtęs, apibuvęs – jam nėr kada ir apsbaltint.
2. apskursti, sumenkti: Šlapiam ažudare ir gerai penimi paršeliai apskriaũsta.
nuskriaũsti. nuskursti, sumenkėti, sulysti: Paršelis nuskriaũdęs.
suskriaũsti.
1. aptekti nešvarumais, susipurvinti, apsileisti: Kur te bus čysta par tokią suskriaũtusią bobą!
2. sudžiūti, susitraukti, sueižėti (nuo šilumos): Net suskriaũtę varpos, kaip perdžiūvę. Palikai an saulės medžiokus – suskriaũs. Kam sulydei kailnius – suskriaũs?!
3. suskursti, sulysti: Tuoj matos, kur žmogus suskriaũdęs.
užskriaũsti. užskursti, sunykti: Ažuskriaũto, kad, sakysi, nebe tas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.