užsiurbti

.
siur̃bti, -ia, -ė.

1. tam tikrais organais čiulpti, traukti: Dėlė siurbia kraują. Bitė iš daug kur medaus siur̃bia. Kaip bitelės siurbiam medų iš žiedelių. Kraują siurbiantys vabzdžiai. absorbuoti: Šaknies siurbiamoji dalis apdengta odele. Augalų šaknų siurbiamoji jėga sugeba atitraukti vandenį nuo dirvožemio dalelių. Lęšiuko audinys mielai siurbiasi vandenį, o prisisiurbęs išpurpsta ir sudrumstėja. išnaudojant glemžti, atimti (jėgas, gėrybes): Okupantai žiūrėjo į Lietuvą kaip į šaltinį, iš kurio galima siurbti žaliavą.

2. tam tikrais prietaisais traukti skystį: Siurbiančioji drena. Cilindro siurbiamasis vožtuvas.

3. išnaudoti: Žmonės da buvo kvailesni, lengva buvo juos siurbt.

4. pro sučiauptas lūpas traukti, čiulpti: Vienas [vaikas] tirštimą ima, kitas skystimą siur̃bia. Nereikia siur̃bti, bet iš karto išgerti. Ji siurbė gėrimą pro ploną šiaudelį. Paršiukai siur̃bia ėdesėlį. Siur̃bė, siur̃bė [karvė],
kol viedrelį išsiurbčiojo. | Bet ir gaigalelis be partrūkio dažo savo snapelį į vandenį ir dažo, siurbia vandenį ir siurbia. Drebančia ranka atidarė langą, ilgai ir godžiai siurbė gaivų orą.

5. gerti (alkoholinius gėrimus): Mergaitės nesigėdžia su vyrais rudąjį alutį siurbti. Maukti, siur̃bti. Petriukas labai akvatus siur̃bt. Sako, kad tu irgi pusėtinai siur̃bęs. Nu, Jurgi, tu gerai siurbi orielką, bet tavo sūnus dar plemps geresniai. Mužikas kaip siurbė, taip siurbia degtinę. rūkyti, traukti: Šeimininkas atsisėdo kitoj lovoj ir siurbia pypkę. Žiūrėk, jau vėl pypkes siur̃bia!

6. gertis, sunktis, terptis: Sidabrinės putos siurbiasi į geltonas kranto smiltis. Bet vėjas vis giliau ir giliau siurbėsi prie šlapių sąnarių.

7. traukiant gramzdinti: Jam pasirodė, kad kažkas jo koją pagavo ir siurbia į gilumą. Mane pamažu pradėjo siurbti liulanti žemė.

8. skverbtis: Kermušinis grąžtas siurbas į vidų ir parplėša skalų medį. Nauji įspūdžiai siurbėsi į jo vidų. Vienas? – paklausė didžiai nustebęs Puodžiūnas, nežiūrėdamas į laišką, o siurbdamasis Benediktui į akis. Kaskart žmogus vis labiau siurbias į gyvenimo paslaptis. stengtis patekti, veržtis: Siur̃bas į miestą gyventi. Jis iš pradžių siur̃bėsi prie jaunų mergų, bet pamatė – niekai jos.
kraũją (jėgàs, prãkaitą) siur̃bti. išnaudoti: Mūsų kraũją siur̃ba kai siurbėlė. Vienas lyg erkė prakaitą mano siurbia ir lobsta. Pikta darosi, jeigu kas mane be pagarbos kojomis mindo, jėgas siurbia, naikina. Vien siurbti mūsų kraują tad jiems rūpi.
apsiur̃bti, -ia, àpsiurbė. traukiant įgramzdinti: Įlipo į dumblą, àpsiurbė kojas, i baigta. Klumpis paliko molė [je] àpsiurbtas. Skvarma smilčių apsiurbta, negal iš upės beištraukti. užsidaryti vienam, su niekuo nebendrauti: Pragyvenęs ne mažiau moralių sukratymų, galų gale apsisiurbė savyje.
atsisiur̃bti, -ia, atsìsiurbė. atsigerti, prigurkšnoti: Kuningai, atsisiurbę šampano ir kitų siurbalų, sėdasi kazyriuoti.
įsiur̃bti, -ia (į̃siurbia), į̃siurbė.

1. tam tikrais organais įčiulpti: Žiedsiurbių liežuvis vamzdelio formos, juo vaisių syvai ir gėlių nektaras įsiurbiami į žiotis. Kapitalas – tai negyvas darbas, kuris kaip vampyras tik tuomet atgyja, kai įsiurbia gyvąjį darbą, ir yra gyvas tuo labiau, kuo daugiau gyvojo darbo jis įsiurbia. absorbuoti: Angliarūgštę fotosintezės procese augalai pasisavina iš oro, įsiurbia su žemės syvais. Augalai savo šaknimis įsiurbia ir bakterijų paruošiamus junginius. Įsiurbiamieji vaistai. Suvirškintas maistas įsisiurbia į žarnų gleivėtos plėvelės čiulptukų kapiliarus. Mineralinės druskos įsisiurbia į kraują ištirpusios.

2. tam tikrais prietaisais įtraukti: Įsiur̃bti į švirkštą vaistų. Įsiurbiantysis ventiliatorius. Įsiurbiamíeji vaistai.

3. pro sučiauptas lūpas, čiulpiant įgerti: Vandens įsiurbė ir, prunkšdamas ant rankų, perbraukė mieguistas akis. | [Karvelinių šeimos paukščiai] geria vandenį kitaip negu visi paukščiai – įsiurbdami jį, bet po kiekvieno gurkšnio nepakeldami galvos.

4. skverbiantis įsitvirtinti: Siurbėlė įsìsiurbė blauzdon besimaudant. Erkė įsisiur̃bs – po alksnynu eisi. Jis įsìsiurbia ir vis didyn pastoja. Užmušiau blusą, buvo man į koją įsisiur̃bus. Bitelė kap įsìsiurbė grynumon, kur nulupta [ožkos] skūra, kap šoko ožka ir nulėkė. Mūsų ponas įsišaknijo, įsisiurbė į mūsų žemelę. Kitos rankos pirštai įsisiurbia į mano petį. Va, kad ir šios gadynės mergos: taip ir sekioja bernus, kad tik į skverną įsisiurbus.
įsisiurbtinaĩ. [Meilinosi poniai, ] gaudydama jos rankas ir bučiuodama jas įsisiurbtinai.

5. padaryti, kad įsisunktų, sugerti: Prakeikta bus žemė, kuri įsiurbė jo kraują. Vanduo įsisiur̃bia į žemę.

6. traukiant įgramzdinti: Jurgis įsiklausė, paklibino įsiurbtus batus ir patraukė nosies tiesumu. Aš su širdgėla ne kartą pamąstydavau, kad jis eina į pražūtį, kad jį įsiurbs ta karjeristinė biurokratinė pelkė. Visus juos įsiurbė į save, pasiglemžė dabartis.

7. įsiskverbti: Rūpestis, kokio dar niekad nebuvo prityręs, įsisiurbė į širdį ir giliais bruožais išraižė veidą. Visi užmirė ir įsisiurbė į jį akimis (įrėmė žvilgsnius, ėmė tiriamai žiūrėti) . Šaukdamas, ranka mostaguodamas, Kordušas siurbte įsisiurbė į ūkvedžio akis. Žmogus, smailiomis akimis įsisiurbęs, paklausė. Budrys žvilgsniu įsisiurbia į sūnų. Sūnus ir tėvas valandėlę žiūri vienas į antrą.

8. įsižiūrėti, įsimylėti: Įsìsiurbė į tą Skambalinikę lyg kvailas.
į šìrdį įsisiur̃bti patikti, įtikti: Esmi tikras, ji greit įsisiurbs seniui į širdį.
išsiur̃bti, -ia, ìšsiurbė.

1. tam tikrais organais iščiulpti, ištraukti: Ìšsiurbė man dėlės daug kraujo. Žmogaus, darbininko galios išnaudojamos, tarsi voras išsiurbtų musės kraują. Būk it bitelė, kuri iš kožnos žolelės kvepiančios ir dvokiančios sugeba išsiurbti saldį medų. Iš syvo, katrą išsiur̃bia iš kvietkelių žydžiančių, dirba saldų medutį. O ta muselė …, ant pat kraštelio šviesaus stiklelio tupėdama, ìšsiurbė [degtinėlę]. Godinykas teišsiurb (išžinda) vis, ką jis tur. išnaudojant atimti (jėgas, gėrybes): Madlikė mokosi siūti – Trumpjonis nenori, kad jinai tarnautų pas ūkininkus ir tie išsiurbtų jos visą jaunystę. Kapitalistai norėjo išsiurbti iš liaudies ūkio kuo daugiau pelno. Lietuva per karą buvo baisiausiai išvarginta, išsiurbta.

2. tam tikrais prietaisais ištraukti: Ir kai tik tą kūdrą išsiurbė, tuoj tas laumės juostos galas slenka, slenka pamaži, tolyn ir nuslinko. Reikia išsiurbti bute dulkes, nušluoti laiptus. Iš stiklinio baliono išsiurbtas oras.

3. pro sučiauptas lūpas išgirkšnoti: Karvės visą vandenį iš griovio išsiurbė.

4. išgerti (alkoholinių gėrimų): Vyno po truputį išsiurbę, abu Pimpės atkuto. Tėvas buvo jau apsčiai [degtinės] išsiurbęs.
nusiur̃bti, -ia, nùsiurbė.

1. tam tikru prietaisu nutraukti: Skystis iš mėgintuvėlio atsargiai nusiurbiamas. Dulkėms nusiurbti įtaisas.

2. pro sučiauptas lūpas nugerti: Nusiurbusi pusę stiklinės, pasigardžiuodama ėmė pasakoti, kaip Valentą mažą nuo mirties išgelbėjusi.
pasiur̃bti, -ia, pàsiurbė.

1. tam tikrais organais pačiulpti, patraukti: Pasiur̃bia prie vieno žiedelio, nuskrenda pasiur̃bia prie kito ir suneša medaus.

2. tam tikru prietaisu patraukti: Duok, aš rašalo pasiur̃bsiu [į parkerį].

3. pro sučiauptas lūpas patraukti (skysčio): Truputį pàsiurbė ir vėl pastatė stiklą. | Prikišiu lūpas mano pri dangiško upalio ir ben lašelį pasiurbsiu.
pérsiurbti. pervaryti, perpumpuoti. .
prasiur̃bti, -ia, pràsiurbė.

1. siurbiant pračiulpti skylę.

2. tam tikrą laiką siurbti, siurbčioti.

3. tam tikrą laiką gerti (alkoholinius gėrimus). .
prisiur̃bti, -ia (prìsiurbia), prìsiurbė.

1. tam tikrais organais čiulpiantis prisitvirtinti, prilipti: Dėlė prie lapo prisisiur̃busi. Tiesa, vaikams dar nebuvo atsitikę, kad būtų kuriam prie plikos kojos prisisiurbusios [kumeldėlės]. Nėgės, kaip ir dėlės, gali tvirtai prisisiurbti. Ir baimė ima, kad, mums to belaukiant, kiti neprisisiurbtų prie mūsų žemės. Prisìsiurbė (prisivėlė, prilindo) bičių į plaukus.

2. siurbiant pripildyti: Prisiur̃bk į plunksnakotį rašalo. Kempinė prisisiurbusi vandens. | Mėnuo buvo raudonas, lyg kraujo prisisiurbęs. Mieste gyveni, išminties prisisiurbęs, tai pasakyk: [ar aš] jauna?

3. pro sučiauptas lūpas pritraukti, prisriuobti: Grėtė paima į burną cukraus, prisiurbia gėrimo ir tuo mišalu aptepa plaukus. Ji nė žodžio neištarė, kaip būt vandenio burno [je] prisisiur̃bus.

4. pakankamai prigerti (alkoholinių gėrimų): Parėjo prisiur̃bę tos smarvės kai veršiai. Petriukas, matyt, prìsiurbė kaip bitelė, kad nugriuvo nuo motociklo. Prisisiurbęs degtinėlės. Tiek prisìsiurbia, taip i sėdžia, stiklinę apsikabinęs. Neregėto gėralo žmogus prisisiurbęs ir paiką galvą gavęs pradėjęs keikti.
susiur̃bti, -ia, sùsiurbė.

1. tam tikrais organais sutraukti, sučiulpti: Kai kurios žolės iš giliausių žemės sluoksnių susiurbia milžiniškus vandens kiekius ir dar tokiuose smėlynuose, kur nerasi vandens nė lūpoms suvilgyti. Kiekvienas iš Karolio draugų buvo užverstas darbais, kurie susiurbė ištisas jūras žmogiškosios energijos.

2. tam tikrais prietaisais sutraukti (ppr. skystį): Galima susiurbti skystį į tokį ploną vamzdelį.

3. sugerti: Žemė susiurbia vandenį.

4. asimiliuoti, nutautinti: Todėl ji ir bando kitas, mažas tautas susiurbti.
užsiur̃bti, -ia, ùžsiurbė.

1. per daug prisiurbus, sugadinti: Karštas variklis neužsiurbiamas, jeigu pradedamas paleisti, esant visiškai atidarytam droseliui.

2. per ilgai siurbti, siurbčioti.

3. užgerti. . Užsisiur̃bęs.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzsiurbti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x