šnekučiúoti, -iúoja, -iãvo
1. palengva šnekėtis apie šį tą: Ką judu šnekučiúojate? Šnekučiúojamoji valandėlė. Važiuoja jie sau šnekučiúodami. Šilto [je] gryčio [je] susėdę i šnekučiúojam sau. Mudu vis dar tebešnekučiavom apie to meto atsitikimus. Buvo jam visai kalbą atėmę, o dabar šnekučiúoja. Ir pasijuokia, ir šnekučiuoja. Apie ką viršūnės šilo tyliai šnekučiuoja?. Jiedu sustoję šnekučiúojasi, o gyvuliai javuos. Ką veiks – besišnekučiúoja suėję. Kap susės šitep šnekučiúotis!
2. po truputį leisti šnekas.
3. čiulbėti, čiauškėti. Aplinkui šnekučiuojasi varnėnai.
iššnekučiúoti. kurį laiką pamažu šnekėti.
pašnekučiúoti. pasišnekėti apie šį tą. . Susirenka kada šventą dieną, pasišnekučiúoja.
prašnekučiúoti. praleisti laiką šnekučiuojant. . Mergina tę tik prasišnekučiúoja. Pas Marių atėjo Juodasis Bigė, ir jiedu prasišnekučiavo visą priešpietį.
prisišnekučiúoti; . (iki valios) prisišnekėti: Nuejau an jį, tai prisišnekučiãvom lig soties.
užsišnekučiúoti įsileisti į šnekučiavimą: Aš čia su svečiais užsišnekučiavaũ.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.