užprunkšti

pruñkšti, -čia (-ta), -tė

1. su garsu pūsti orą pro šnerves. Arkliai pruñkščia prieš lietų. Arkliai užilso, pruñkšta. Arkliai sušilę pruñkščia, o susirgę pažandėm, kosti. Arkliai prunkščia jau iš tolo, išvydę vilką ateinant. Puola arkliai į šalį prunkšdami, anė žingsnio pirmyn. Privažiavo jie tiltą. Arkliai ėmė prunkšti ir baidytis. Žmogus krankštauna, o arklys prunkščia krūmuose. Prunkščia bėris nekantrus, brikan pakinkytas. Sustoję Rausvėje. arkliai tuom tarpu geria vandenį ir prunkšta. Pruñkšk, kumele, karklynuos, vilkas tupi pušynuos. Mano vanduo drumstas, bėro žirgo prunkštas (prunkščiant sujudintas) . su garsu pūsti orą pro burną, nosį (prausiantis, kosint, čiaudint): Antanukas prunkščia, jam šalta, nemalonu, jis nenorėtų praustis, bet ką padarysi, kad jį prausia pati senelė, kurią jis labai labai myli. Jis jau ištisus metus buvo lagery išbindzinėjęs, – sunykęs ir sumenkėjęs, krunkščiąs ir prunkščiąs, perėjęs visokią velniavą. Prunkšk (sirk slogomis, čiaudėk), kad nepaklausei munęs šilčiau apsivilkti. Tokį svečią aš zara kap ažimsiu, tai net prunkši! Prunkščia kaip putotas arklys. Prunkščia kai kumelys. pūsti, leisti pro šnerves: Pasiėmė savo žirgą, kurio prusna ugnį prunkštė. Iš tamsos išnyra garlaivis, prunkšdamas iš kamino linksmą būrį žiežirbų.

2. juokiantis smarkiai su garsu leisti pro nosį orą (ppr. neįstengiant prislopinti juoko): Jos neturėjo ko sakyti svečiui ir tik juokdamosios prunkštė. Klausytojas būtų prunkštęs į saują, kiek tik telpa. Kazimieras prunkščia skaniai į ūsus. Visi tik šaiposi, tik prunkščia, o tau nė ne galvon. Durnas ir pirštu parodžius pruñkščia. Mergos pakampiais iš tavęs tik pruñkščia. Pruñkščiat pruñkščiat – net nebegražu. Kad tik kas ne teip išsižios, ir pruñkščia. Ritmeisteris paraudonavo iš piktumo, kiti visi prunkštė kaip katės. Jisai prunkščia juokais, ir visi prunkštauja. verkti, žliumbti: Kap duosiu kukuran, tai ir pradėsi prunkšti.

3. purkšti. Katė prunkščia – save gina. rodyti nepasitenkinimą, purkštauti, prieštarauti: Kai inžinieriui buvo pranešta apie nutarimą, pradžioje mėgino prunkšti, kratytis, bet palyginti greitai sutiko.

4. purkšti (skysčiu): Medžius reikia pruñkšti. Nuo kirminų pruñkščia kručkus.

5. smulkiai lyti, dulkti: Nelija, bet vis tiek kasdien pruñkščia – nėra džiovos.
apipruñkšti, -čia, apìprunkštė. apipurkšti: Apipruñkšk man plaukus.
atpruñkšti, -čia, àtprunkštė.

1. prunkščiant atbėgti: Ogi kad atlekia, kad atžvengia, kad atprunkščia žirgas. Kad atprunkščia stačiai par laukus!. Vėjas atprunkščia iš Baltijos siusdamas, siausdamas. Jau atprunkščia lietus.

2. prunkščiant atsikvėpti, atsikrenkšti: Gėrė neatsikvėpdamas, kol vanduo ėmė slūgti. Tada jis atsiprunkštė, nusišluostė veidą.
įpruñkšti, -čia, į̃prunkštė.

1. prunkščiant įeiti.

2. įsismaginti juoktis: Mergos, labai įsìprunkštėt! Kad rėkti negautumėt!
išpruñkšti, -čia, ìšprunkštė

1. prunkščiant išpūsti pro šnerves: Skambėjo pralekią arkliai, išprunkšdami iš sukaitusių šnervių debesis garų. prunkščiant išspjauti: Aš ìšprunkščiau tuos vaistus. Išprunkšta ugnikalnio uola.

2. užtektinai prunkšti: Pasipurtęs, išsiprunkštęs arklys.

3. greit, supykus išeiti, išlėkti, išdumti: Levutė ìšprunkštė ir nebeateina daugiau. Pasisamdžiau berną, pabuvo ir ìšprunkštė. Nereikėjo nė varyti. Kaip katė išprunkštė. Išprunkštė kaip velnias iš ardų.
nupruñkšti, -čia, nùprunkštė

1. su garsu išpūsti orą pro šnerves: Bėris nuprunkštė ir paliovė ėdęs. Nusiprunkštė arklys. Šimelis. nusipruñkštęs prašneko. Arkliai nùsprunkštė: laukia [namiškiai] mūs parvažiuojant. Kai išvažiuojant arkliai nusiprunkšta, būs laiminga kelionė. Parbėg žirgelis nusiprunkšdamas, aukso kilpelėms paršvytruodamas.

2. nusijuokti prunkščiant, slopinant juoką: Nusiprunkštė mergos į saujas, o bernai visa gerkle nusižvengė. Mergaiti dvi nusiprunkštė juokais.
papruñkšti, -čia, pàprunkštė

1. tarpais prunkšti: Arkliai eina neraginami, pasiprunkšdami iš smagumo, kad rogės lengvos gerai sumuštam kely, kad namo traukiam.

2. neaiškiai pasakyti, išduoti neaiškų garsą: Kalbėtojas paprunkštė, pamikčiojo, ir buvo viskas. Senis į klausimą tik paprunkštė ir nieko neatsakė.

3. papurkšti: Viena moteris kažkuo į jį paprunkštė.
pripruñkšti, -čia, prìprunkštė. priteršti, pripurkšti prunkščiant: Lyg katės – da pripruñkš bliūdą [besijuokdamos].
supruñkšti, -čia, sùprunkštė

1. su garsu išpūsti orą pro šnerves: Arklys suprunkštė ir ėmė karpyti ausimis. Žirgas kaip suprunkštė, papūtė in tą krūvą, tai visi aguonų grūdai atsiskyrė nuog pelų. Suprunkštė kieme žirgeliai, atjojo jaunas bernelis. Led ne led paspėjo žmogus iššokt iš [v] andenio, ė lydekis baisiai suprunkštė [v] andenyj. Motoras užsidegė, suprunkštė ir suūžė. nusičiaudėti: Daugelis suprunkštė pauostę smarvės.

2. purkštelėti. Katinas pribėgo, suprunkštė ir dingo.

3. apipurkšti: Ant durelių esančias bites suprunkščia meduotu vandeniu.

4. prunkščiant susijuokti: Jų eisena buvo tokia juokinga, kad žmonės neišlaikę suprunkštė. Martynas suprunkštė, jam pritarė Vilius. Suprunkštė mergos užpečky kaip katės iš po pečkos. Kad sùprunkštė, net visi žmonės sužiuro. Abu vaiku suprunkštė juokais. Susìprunkštė juokais tos rizilkos.

5. susigrūsti, susikimšti: Labai skubydavo išeit, net susipruñkšdavo tarp durų.
užpruñkšti, -čia, ùžprunkštė. prunkščiant užtėkšti, užpurkšti: Jei katė užprunkš, tai ant užprunkštos kūno dalies atsiras dedervinių.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pruñkšti, </b>-čia (-ta), -tė<br/>1. <span class="explanation">su garsu pūsti orą pro šnerves</span>. Arkliai pruñkščia prieš lietų. Arkliai užilso, pruñkšta. Arkliai sušilę pruñkščia, o susirgę pažandėm, kosti. Arkliai prunkščia jau iš tolo, išvydę vilką ateinant. Puola arkliai į šalį prunkšdami, anė žingsnio pirmyn. Privažiavo jie tiltą. Arkliai ėmė prunkšti ir baidytis. Žmogus krankštauna, o arklys prunkščia krūmuose. Prunkščia bėris nekantrus, brikan pakinkytas. Sustoję Rausvėje. arkliai tuom tarpu geria vandenį ir prunkšta. Pruñkšk, kumele, karklynuos, vilkas tupi pušynuos. Mano vanduo drumstas, bėro žirgo prunkštas <span class="explanation"> (prunkščiant sujudintas) </span>. <span class="explanation">su garsu pūsti orą pro burną, nosį (prausiantis, kosint, čiaudint): </span> Antanukas prunkščia, jam šalta, nemalonu, jis nenorėtų praustis, bet ką padarysi, kad jį prausia pati senelė, kurią jis labai labai myli. Jis jau ištisus metus buvo lagery išbindzinėjęs, – sunykęs ir sumenkėjęs, krunkščiąs ir prunkščiąs, perėjęs visokią velniavą. Prunkšk <span class="explanation"> (sirk slogomis, čiaudėk), </span> kad nepaklausei munęs šilčiau apsivilkti. Tokį svečią aš zara kap ažimsiu, tai net prunkši! Prunkščia kaip putotas arklys. Prunkščia kai kumelys. <span class="explanation">pūsti, leisti pro šnerves: </span> Pasiėmė savo žirgą, kurio prusna ugnį prunkštė. Iš tamsos išnyra garlaivis, prunkšdamas iš kamino linksmą būrį žiežirbų. <br/>2. <span class="explanation">juokiantis smarkiai su garsu leisti pro nosį orą (ppr. neįstengiant prislopinti juoko): </span> Jos neturėjo ko sakyti svečiui ir tik juokdamosios prunkštė. Klausytojas būtų prunkštęs į saują, kiek tik telpa. Kazimieras prunkščia skaniai į ūsus. Visi tik šaiposi, tik prunkščia, o tau nė ne galvon. Durnas ir pirštu parodžius pruñkščia. Mergos pakampiais iš tavęs tik pruñkščia. Pruñkščiat pruñkščiat – net nebegražu. Kad tik kas ne teip išsižios, ir pruñkščia. Ritmeisteris paraudonavo iš piktumo, kiti visi prunkštė kaip katės. Jisai prunkščia juokais, ir visi prunkštauja. <span class="explanation">verkti, žliumbti: </span> Kap duosiu kukuran, tai ir pradėsi prunkšti. <br/>3. <span class="explanation">purkšti</span>. Katė prunkščia – save gina. <span class="explanation">rodyti nepasitenkinimą, purkštauti, prieštarauti: </span> Kai inžinieriui buvo pranešta apie nutarimą, pradžioje mėgino prunkšti, kratytis, bet palyginti greitai sutiko. <br/>4. <span class="explanation">purkšti</span> (skysčiu): Medžius reikia pruñkšti. Nuo kirminų pruñkščia kručkus. <br/>5. <span class="explanation">smulkiai lyti, dulkti: </span> Nelija, bet vis tiek kasdien pruñkščia – nėra džiovos. <br/><b>apipruñkšti, </b>-čia, apìprunkštė. <span class="explanation">apipurkšti: </span> </span> Apipruñkšk man plaukus. <br/><b>atpruñkšti, </b>-čia, àtprunkštė. <br/>1. <span class="explanation">prunkščiant atbėgti: </span> Ogi kad atlekia, kad atžvengia, kad atprunkščia žirgas. Kad atprunkščia stačiai par laukus!. Vėjas atprunkščia iš Baltijos siusdamas, siausdamas. Jau atprunkščia lietus. <br/>2. <span class="explanation">prunkščiant atsikvėpti, atsikrenkšti: </span> Gėrė neatsikvėpdamas, kol vanduo ėmė slūgti. Tada jis atsiprunkštė, nusišluostė veidą. <br/><b>įpruñkšti, </b>-čia, į̃prunkštė. <br/>1. <span class="explanation">prunkščiant įeiti. </span> <br/>2. <span class="explanation">įsismaginti juoktis: </span> Mergos, labai įsìprunkštėt! Kad rėkti negautumėt! <br/><b>išpruñkšti, </b>-čia, ìšprunkštė<br/>1. <span class="explanation">prunkščiant išpūsti pro šnerves: </span> Skambėjo pralekią arkliai, išprunkšdami iš sukaitusių šnervių debesis garų. <span class="explanation">prunkščiant išspjauti: </span> Aš ìšprunkščiau tuos vaistus. Išprunkšta ugnikalnio uola. <br/>2. <span class="explanation">užtektinai prunkšti: </span> Pasipurtęs, išsiprunkštęs arklys. <br/>3. <span class="explanation">greit, supykus išeiti, išlėkti, išdumti: </span> Levutė ìšprunkštė ir nebeateina daugiau. Pasisamdžiau berną, pabuvo ir ìšprunkštė. Nereikėjo nė varyti. Kaip katė išprunkštė. Išprunkštė kaip velnias iš ardų. <br/><b>nupruñkšti, </b>-čia, nùprunkštė<br/>1. <span class="explanation">su garsu išpūsti orą pro šnerves: </span> </span> Bėris nuprunkštė ir paliovė ėdęs. Nusiprunkštė arklys. Šimelis. nusipruñkštęs prašneko. Arkliai nùsprunkštė: laukia [namiškiai] mūs parvažiuojant. Kai išvažiuojant arkliai nusiprunkšta, būs laiminga kelionė. Parbėg žirgelis nusiprunkšdamas, aukso kilpelėms paršvytruodamas. <br/>2. <span class="explanation">nusijuokti prunkščiant, slopinant juoką: </span> Nusiprunkštė mergos į saujas, o bernai visa gerkle nusižvengė. Mergaiti dvi nusiprunkštė juokais. <br/><b>papruñkšti, </b>-čia, pàprunkštė<br/>1. <span class="explanation">tarpais prunkšti: </span> Arkliai eina neraginami, pasiprunkšdami iš smagumo, kad rogės lengvos gerai sumuštam kely, kad namo traukiam. <br/>2. <span class="explanation">neaiškiai pasakyti, išduoti neaiškų garsą: </span> Kalbėtojas paprunkštė, pamikčiojo, ir buvo viskas. Senis į klausimą tik paprunkštė ir nieko neatsakė. <br/>3. <span class="explanation">papurkšti: </span> Viena moteris kažkuo į jį paprunkštė. <br/><b>pripruñkšti, </b>-čia, prìprunkštė. <span class="explanation">priteršti, pripurkšti prunkščiant: </span> Lyg katės – da pripruñkš bliūdą [besijuokdamos]. <br/><b>supruñkšti, </b>-čia, sùprunkštė<br/>1. <span class="explanation">su garsu išpūsti orą pro šnerves: </span> </span> Arklys suprunkštė ir ėmė karpyti ausimis. Žirgas kaip suprunkštė, papūtė in tą krūvą, tai visi aguonų grūdai atsiskyrė nuog pelų. Suprunkštė kieme žirgeliai, atjojo jaunas bernelis. Led ne led paspėjo žmogus iššokt iš [v] andenio, ė lydekis baisiai suprunkštė [v] andenyj. Motoras užsidegė, suprunkštė ir suūžė. <span class="explanation">nusičiaudėti: </span> Daugelis suprunkštė pauostę smarvės. <br/>2. <span class="explanation">purkštelėti</span>. Katinas pribėgo, suprunkštė ir dingo. <br/>3. <span class="explanation">apipurkšti: </span> </span> Ant durelių esančias bites suprunkščia meduotu vandeniu. <br/>4. <span class="explanation">prunkščiant susijuokti: </span> Jų eisena buvo tokia juokinga, kad žmonės neišlaikę suprunkštė. Martynas suprunkštė, jam pritarė Vilius. Suprunkštė mergos užpečky kaip katės iš po pečkos. Kad sùprunkštė, net visi žmonės sužiuro. Abu vaiku suprunkštė juokais. Susìprunkštė juokais tos rizilkos. <br/>5. <span class="explanation">susigrūsti, susikimšti: </span> Labai skubydavo išeit, net susipruñkšdavo tarp durų. <br/><b>užpruñkšti, </b>-čia, ùžprunkštė. <span class="explanation">prunkščiant užtėkšti, užpurkšti: </span> Jei katė užprunkš, tai ant užprunkštos kūno dalies atsiras dedervinių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.