užošti

õšti, õšia (õša, õšta), õšė (ošo).

1. šniokšti, ūžti: Giria ošia. Oi ošia verkia žalia liepelė, užgauta šiauraus vėjo. Tamsios gelmės, baltos putos, ošia vandenėlis. Vėjeliui pučiant, girelei ošiant, prastas mano pailselis tarp žalių pušelių. Stiprokas vėjas ošė eglėse ir smarkiai blaškė jų senas šakas. Dalgiai skamba, brandžios varpos ošia. Upės ir upeliai ošdami teka. Šankina žirgą į verpetus ošančios upės. Griovimas perkūno liovijas, beošdamas pereina. Man ausyse ūžia, õšia. | Õšia ir õšia orlaiviai. Kiekviena pušis savo šilui ošia. bimbti. Musės oša. Bičių spiečius õšia. Visa bažnyčia õšia (gieda) . Salė nuo žmonių balsų ošė it miškas. Tič, – tarė jis, – pulkai, susirinkę liaukitės õšti! triukšmauti: Vaikai tik õšia. pykti; bartis: Regina ošia, kai pakliudai.

2. daug ir tuščiai, ką perdedant kalbėti, pasakoti: Ką tu čia ošì kaip Ubagšilis! Kad nors per pusę taip būtų buvę. Gali jis kiek nori õšti, aš vis tiek neklausau.
atõšti, -ia, àtošė. atūžti, atšniokšti: Kap àtošė viesula, kap įsisuko į darželį, tai visas kvietkas išmankė, išvartė. Išėjom grėbt šieno, o čia jau lytus nuo girios atõšia. Vėjas atošia nuo pušyno.
nuõšti, -ia, nùošė.

1. nuūžti, nušniokšti: Tik nùošė nùošė viesula per mūs beržyną, i vė tyku. Pabaidžiau strazdus iš vyšnių, tai visas būrys nùošė (su triukšmu nulėkė) į elksnyną.

2. iš lūpų į lūpas greit pasklisti (žiniai): Per minią nuošė linksma žinia – šokinės parašiutininkai.

3. nupasakoti ką nors perdedant: Nuošė kaip geras gaspadorius. Tas kad nùošė, tai nei tiko, nei reikia.
paõšti, -ia, pàošė.

1. paūžti, pašniokšti: Smagiau, kai koks medis prie namų yra, tai nors paošia. Pušelės paoš prie tavo kapo.

2. papasakoti perdedant: Jau kaip jis paošė apie jo gyvenimą, tai, rodos, ten tik paukščio pieno tetrūksta.
pérošti. ošiant pereiti: Armotos luopsi, net pérošia per orą. Kaip perkūnas perošia.
priõšti, -ia, prìošė. pripasakoti perdedant: Tas svetys mums prìošė pilnas ausis. Kad tu žinotum, kiek ji naujų dalykų prìošė.
suõšti, -ia, sùošė. suūžti, sušniokšti, sušlamėti: Sùošė giria, i pradėjo lyt. Neilgai trukus, taip suošė eglės, kad mergytei per kūną šiurpas nuėjo. Susirinkusieji suošė tarsi vienas pailsęs žmogus.
užõšti, -ia, ùžošė

1. pradėti ošti: Užošia vėjas tarpe lapų. Viens tiktai vėjelis kalnuos man užošia.

2. užstelbti ošimu kitus garsus: Aukštas miškas užošė staugiančias armotas. Visus tuos atgarsius užošdavo sutartinė daina.

3. pasakyti, papasakoti ką perdedant: Kad jau ùžošė, tai ùžošė – tik klausykis ir nieko neveik. Ona ùžošė ùžošė, o nė taip buvo, nė ką. Ùžošė ùžošė, o čia nieko nėr.

4. daug užprašyti: Kumelė graži, bet ir kainą nemažą ùžošė. Brangiai jis už tą karvaitę užsìošė.

5. užstelbti, užgožti: Žolės linus ùžošė. Obelys vyšnaites ùžošė. dideliam užaugti: Jei neravėsit, žolės užõš. Kvietkų nėr, tik vienos žolės ùžošė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzosti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x