užmaučius

Užmaučius – tai veiksmažodžio „užminti“ būdinys, reiškiantis veiksmą, kuris įvyko prieš pagrindinį veiksmą. Nurodo laiką („kai buvo užminta“) arba priežastį („nes buvo užminta“).

Pavyzdžiai:
1. Užmaučius duris, jis išėjo.
(Kai uždarė duris, išėjo.)
2. Ji nusijuokė, užmaučius burną delnu.
(Nusijuokė, nes užsidengė burną delnu.)
3. Užmaučius kambarį, visi tylėjo.
(Užtemdžius kambarį / Kai sutemo kambaryje.)

Trumpai:
Vartojamas nusakyti ankstesniam veiksmui ar priežasčiai, dažniausiai su veiksmažodžiais, reiškiančiais uždarymą, užsidengimą ar užtemdimą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzmaucius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Užmaučius – tai veiksmažodžio „užminti“ būdinys, reiškiantis veiksmą, kuris įvyko prieš pagrindinį veiksmą. Nurodo laiką („kai buvo užminta“) arba priežastį („nes buvo užminta“). Pavyzdžiai: 1. Užmaučius duris, jis išėjo. (Kai uždarė duris, išėjo.) 2. Ji nusijuokė, užmaučius burną delnu. (Nusijuokė, nes užsidengė burną delnu.) 3. Užmaučius kambarį, visi tylėjo. (Užtemdžius kambarį / Kai sutemo kambaryje.) Trumpai: Vartojamas nusakyti ankstesniam veiksmui ar priežasčiai, dažniausiai su veiksmažodžiais, reiškiančiais uždarymą, užsidengimą ar užtemdimą.