Užmačia – tai veiksmažodis, reiškiantis:
1. Uždengti, apimti (dažniausiai apie tamsą, miglą, debesis):
- Naktis užmačė miestą.
- Debesys užmačė saulę.
2. Perimti valdžią, užgrobti (perkeltine prasme):
- Priešas užmačė sostinę.
- Baimė užmačė jo mintis.
Trumpai:
Reikšmė – uždengti (fiziškai) arba užvaldyti (perkeltine prasme). Dažnai vartojama apie tamsą, debesis, jausmus ar agresiją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.