Užlanka – tai nedidelis, dažniausiai stačias, aukštas kalnas arba kalvos viršūnė, iškilusi lygumoje arba tarp laukų. Tai regioninis žodis, vartojamas daugiausia Pietų Lietuvoje (Dzūkijoje).
Pavyzdžiai:
1. Prie kaimo stovi senovinė užlanka, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas.
2. Tarp dirbamų laukų kyšo mišku apaugusi užlanka.
Sinonimai: kalva, piliakalnis (jei yra archeologinė vertė), gūbrys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.