stač|ias, stačia
1. kurio padėtis stovima, stovintis, ne gulsčias: Stačias stovi. Jį pastatė stačią (ant kojų). Jau pomidorai stati (prigijo).
2. stovimas: Stačias darbas (dirbamas stovint). stačiai prv.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.