Užkiutėlis – tai nedidelis, atokus, nuošalus kampelis ar erdvė (dažniausiai patalpoje ar sode), kurią sudaro daiktų (pvz., baldų, knygų) išsidėstymas ar natūralios kliūtys.
Pavyzdžiai:
1. Patalpoje:
Tarp spintos ir sienos susidarė jauki užkiutėlis, kurį papuošė augalais.
2. Sode:
Po senu ąžuolu buvo mažas užkiutėlis su suoliuku.
3. Perkelta prasmė (ramybės vieta):
Bibliotekoje radau tylią užkiutėlį skaitymui.
Trumpai: tai paslėpta, užtverta ar izoliuota maža vieta, kuri sukurta ar atsirado natūraliai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.