užkaulėti

Užkaulėti – sustingti, netekti judėjimo ar reakcijos dėl staigaus išgąsčio, šoko, baimės ar pan. Dažnai susijęs su paralyžiumi ar sustingimu.

Pavyzdžiai:
1. Išgąstis: Pamatęs gyvatę, jis užkaulėjo vietoje.
2. Šokas: Girdėdamas baisią naujieną, užkaulėjo ir negalėjo ištarti žodžio.
3. Baimė: Prieš egzaminą užkaulėjo nuo nerimo.

Sinonimai: sustingti, paralyžiuoti, užšalti (perkeltine prasme).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzkauleti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Užkaulėti – sustingti, netekti judėjimo ar reakcijos dėl staigaus išgąsčio, šoko, baimės ar pan. Dažnai susijęs su paralyžiumi ar sustingimu. Pavyzdžiai: 1. Išgąstis: Pamatęs gyvatę, jis užkaulėjo vietoje. 2. Šokas: Girdėdamas baisią naujieną, užkaulėjo ir negalėjo ištarti žodžio. 3. Baimė: Prieš egzaminą užkaulėjo nuo nerimo. Sinonimai: sustingti, paralyžiuoti, užšalti (perkeltine prasme).