užgriaužti

griáužti, -ia, -ė. graužti:

1. Žiurkė griáužia. Šuva griáužia kaulą. Stirna griáužia. Kiškis griáužia žieves. Voveris prisineša riešutų griáužti. Tokią mažą žolę griauždamos karvės daug pieno neduos. Griaužia kaip kirminas lapą. Kam griáuži žalius obuolius – pilvas pages!

2. Viržis arkliui šoną griáužia. Jei gera klumpė griáužia koją – kęsk, jei bloga – mesk į kampą. Smiltys jo veidelį griaužia. Rūdys griaužia [metalą]. Nuo muilo akis griaužia. Rankos supléišėję, tai šarmas kad griáužia! Rėmuo griaužia. Svetimi dūmai akis griáužia.
griaužtinaĩ. Nukirpo avį griaužtinaĩ (plikų plikai) .

3. Tu muni griáuži (kremti) kaip šuo kaulą. Dieną naktį jis tave griáužia. Jis griaužias, kam nedaro taip, kaip nusimano darytina.
kaĩp lẽdą griáužti lengvai (ką daryti): Žemaitiškai – kaip lẽdą griáužu (gerai moku kalbėti) .
pirštùs griáužtis. gailėtis ko nepadarius.
šìrdį griáužti kelti rūpestį, skaudinti: Mano širdį didi nerimastis griaužia. Maži vaikai kuprą laužia, o dideli širdį griáužia.
apgriáužti. apgraužti 1: Ožka medelį apgriáužė.
įgriáužti

1. įgraužti 2: Negaliu sūrio įgriáužti, baisiai kietas.

2. įerzinti: Įkyrios tavo išdaigos lig gyvo kaulo juos (ramius žmones) įgriaužia.
išgriáužti. išgraužti:

1. Žiurkės skylę aruode išgriáužė. Akis išgriáužė dūmai. Pastarūsius piningus vyras išgriáužė (išprašė) nu manie ir pragėrė. Kad šuva laukas, tai nė vilkas jo laukumo neišgriauš.

2. Vanduo išgriáužia sau per dirvą takelį (grioveliuką tekėti pasidaro) . | Daktaras vienas tėra, bet ir tą nori išgriaužti (išėsti, išvaryti nori intrigantai) .
gálvą išgriáužti privarginti: Privesi čia vaikų, galvą man išgriauš triukšmas.
nugriáužti. nugraužti:

1. Gerai nugriáužk kaulą! Metė kaip šuniui nugriaužtą kaulą. Ožka karklo nenugriaužė.

2. Pavalkai maži, pečius kumelei nugriáužė.

3. sveriant, seikėjant nusukti: Jau, rodos, nenugriáužiau saiko.
pagriáužti. pagraužti 1: Be dantų nebegaliu pagriáužti sūrio.
pragriáužti. pragraužti:

1. Pelė duonos kepalą pragriáužusi.

2. Vanduo vagelę prasigriáužė ir eina į ravą [nuo dirvos].
sugriáužti. sugraužti:

1. Bedančiai [žmonės] plutelių nebepriveikia sugriáužti.

2. Šakė rankas sugriáu žė (sutrynė), šieną bekišant į galą.

3. Tiek esu susigriáužusi, baimė žmoguo ir pamanyti (susikrimtusi dėl didelio nuostolio) !
šìrdį sugriáužti iškankinti: Dykūnaičiai vaikai sugriaužia širdį tėvams.
užgriáužti

1. užgraužti 2: Parazitų užgriáužtas gyvulėlis.

2. užgraužti 4: Juos užgriaužtų liūdesys.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>griáužti, </b>-ia, -ė. graužti: <br/>1. Žiurkė griáužia. Šuva griáužia kaulą. Stirna griáužia. Kiškis griáužia žieves. Voveris prisineša riešutų griáužti. Tokią mažą žolę griauždamos karvės daug pieno neduos. Griaužia kaip kirminas lapą. Kam griáuži žalius obuolius – pilvas pages! <br/>2. Viržis arkliui šoną griáužia. Jei gera klumpė griáužia koją – kęsk, jei bloga – mesk į kampą. Smiltys jo veidelį griaužia. Rūdys griaužia [metalą]. Nuo muilo akis griaužia. Rankos supléišėję, tai šarmas kad griáužia! Rėmuo griaužia. Svetimi dūmai akis griáužia. <br/><b>griaužtinaĩ</b>. Nukirpo avį griaužtinaĩ <span class="explanation"> (plikų plikai) </span>. <br/>3. Tu muni griáuži <span class="explanation"> (kremti) </span> kaip šuo kaulą. Dieną naktį jis tave griáužia. Jis griaužias, kam nedaro taip, kaip nusimano darytina. <br/><b> kaĩp lẽdą griáužti</b> <span class="explanation">lengvai (ką daryti): </span> Žemaitiškai – kaip lẽdą griáužu <span class="explanation"> (gerai moku kalbėti) </span>. <br/><b>pirštùs griáužtis</b>. <span class="explanation">gailėtis ko nepadarius. </span> <br/><b>šìrdį griáužti</b> <span class="explanation">kelti rūpestį, skaudinti: </span> Mano širdį didi nerimastis griaužia. Maži vaikai kuprą laužia, o dideli širdį griáužia. <br/><b>apgriáužti</b>. apgraužti 1: Ožka medelį apgriáužė. <br/><b>įgriáužti</b><br/>1. įgraužti 2: Negaliu sūrio įgriáužti, baisiai kietas. <br/>2. <span class="explanation">įerzinti: </span> Įkyrios tavo išdaigos lig gyvo kaulo juos <span class="explanation"> (ramius žmones) </span> įgriaužia. <br/><b>išgriáužti</b>. išgraužti: <br/>1. Žiurkės skylę aruode išgriáužė. Akis išgriáužė dūmai. Pastarūsius piningus vyras išgriáužė <span class="explanation"> (išprašė) </span> nu manie ir pragėrė. Kad šuva laukas, tai nė vilkas jo laukumo neišgriauš. <br/>2. Vanduo išgriáužia sau per dirvą takelį <span class="explanation"> (grioveliuką tekėti pasidaro) </span>. | Daktaras vienas tėra, bet ir tą nori išgriaužti <span class="explanation"> (išėsti, išvaryti nori intrigantai) </span>. <br/><b> gálvą išgriáužti</b> <span class="explanation">privarginti: </span> Privesi čia vaikų, galvą man išgriauš triukšmas. <br/><b>nugriáužti</b>. nugraužti: <br/>1. Gerai nugriáužk kaulą! Metė kaip šuniui nugriaužtą kaulą. Ožka karklo nenugriaužė. <br/>2. Pavalkai maži, pečius kumelei nugriáužė. <br/>3. <span class="explanation">sveriant, seikėjant nusukti: </span> Jau, rodos, nenugriáužiau saiko. <br/><b>pagriáužti</b>. pagraužti 1: Be dantų nebegaliu pagriáužti sūrio. <br/><b>pragriáužti</b>. pragraužti: <br/>1. Pelė duonos kepalą pragriáužusi. <br/>2. Vanduo vagelę prasigriáužė ir eina į ravą [nuo dirvos]. <br/><b>sugriáužti</b>. sugraužti: <br/>1. Bedančiai [žmonės] plutelių nebepriveikia sugriáužti. <br/>2. Šakė rankas sugriáu <span class="explanation">žė (sutrynė), </span> šieną bekišant į galą. <br/>3. Tiek esu susigriáužusi, baimė žmoguo ir pamanyti <span class="explanation"> (susikrimtusi dėl didelio nuostolio) </span> ! <br/><b> šìrdį sugriáužti</b> <span class="explanation">iškankinti: </span> Dykūnaičiai vaikai sugriaužia širdį tėvams. <br/><b>užgriáužti</b><br/>1. užgraužti 2: Parazitų užgriáužtas gyvulėlis. <br/>2. užgraužti 4: Juos užgriaužtų liūdesys.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.