užgaulis

ùžgaulis. užgaulỹs. ū́žgaulis.

1. užgaulė 1: Ta boba be užgaulių̃ negalia apsieiti. Bjaurus, vis su ùžgauliais šneka. Su ùžgauliais rašo, nenoru i susirašinėti. Tėvai net alpo iš užgaulio ir šykštumo.

2. grobis, laimikis: [Žmogui] atsitolinus, lapė priselinus ir nuvilkdavus jojo užgaulį. Ant užgaulio (plėšikauti) einąs.

3. kas kartais įvyksta, atsitinka. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzgaulis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x